Vitebskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vitebskas''' – miestas šiaurės rytų [[Baltarusija|Baltarusijoje]]; [[Vitebsko sritis|Vitebsko srities]] ir [[Vitebsko rajonas|Vitebsko rajono]] centras. Įsikūręs prie [[Dauguva|Dauguvos]] jo intako – [[Vitba|Vitbos]] upių santakoje. Antras (po [[Polockas|Polocko]]) pagal senumą Baltarusijoje ir ketvirtas pagal dydį, – po [[Minskas|Minsko]], [[Gomelis|Gomelio]], ir [[Mogiliavas|Mogiliavo]] šios šalies miestas. Nuo Minsko nutolęs 275 km., nuo [[Vilnius|Vilniaus]] – 355 km. Gyventojų skaičius [[2016]] m. [[sausio 1]] d. – 376 226<ref>[http://www.belstat.gov.by/ofitsialnaya-statistika/solialnaya-sfera/demografiya_2/metodologiya-otvetstvennye-za-informatsionnoe-s_2/index_4945/ Численность населения на 1 января 2016 г. и среднегодовая численность населения за 2015 год по Республике Беларусь в разрезе областей, районов, городов и поселков городского типа]</ref>. Plotas – 124,538 km².

Kalbininko [[Vladimiras Toporovas|Vladimiro Toporovo]] teigimu [[vandenvardis]] Vitba yra [[Baltai|baltiškos]] kilmės, sudarytas iš skiemenų ''Vid-up,'' kurie [[Lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose reiškia tą patį, t.y. – vidų, arba vidurį. Vandenvardžiai ''Vidupė'', ''Vidupis'' dažnai sutinkami etninės Lietuvos teritorijoje<ref>''В.Н. Топоров'' Балтийский элемент в гидронимии Поочья II // Балто-славянские исследования 1989. — С. 63-64.</ref>.

Nuo [[974]] m. minimas miestas įsikūrė [[IX amžius|IX]]–[[X amžius|X]] amžiuose rytų slavų [[Krivičiai|krivičių]] užimtose žemėse, nuo seno gyventose [[Lietuviai|lietuvių]]. Pasak [[XVIII amžius|XVIII]] amžiuje aprašytos legendos, Vitebskas buvo įsteigtas [[Kijevo kunigaikščiai|Kijevo kunigaikštienės]] [[Olga|Olgos]]. [[XI amžius|XI]] amžiuje miestas buvo svarbus nepriklausomos [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštystės]] centras su strategiškai svarbia pilimi, o [[Kelias iš variagų pas graikus|vandens kelias prekybos ryšiais jungė miestą su kraštais nuo Skandinavijos iki Graikijos]]. [[1101]] m. miestas tapo savarankiškos [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebsko kunigaikštystės]] sostine.

Nuo [[XIII amžius|XIII]] amžiaus pradžios Vitebską intensyviai puldinėjo lietuviai, kunigaikštystę [[XII amžius|XII]] amžiaus pabaigoje pajungę į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] valdovų, o nuo XIII amžiaus vidurio – ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] įtakos zoną. Po paskutinio Vitebsko kunigaikštystės vadovo Jaroslavo, kurio vienturtė dukra Marija [[1318]] m. ištekėjo už [[Algirdas|Algirdo]], mirties miestas ir visa kunigaikštystė [[1320]] m. buvo galutinai prijungta prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]]. Nuo [[1320]] m. [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebsko kunigaikštystę]] valdė [[Algirdas]] ir jo šeimos nariai. Vitebskiečiai [[1348]] m. kovėsi prieš [[Kryžiuočiai|kryžiuočius]] [[Strėvos mūšis|Strėvos mūšyje]]. [[1351]] m. kunigaikštis [[Algirdas]] Vitebske, išnaudodamas kalvotą miesto reljefą ir sekdamas [[Vilnius|Vilniaus]] pavyzdžiu, pastatė gerai įtvirtintas aukštutinę ir žemutinę pilis bei kunigaikščių rūmus. [[XIV amžius|XIV]] amžiaus pabaigoje [[Vytautas Didysis]] panaikino [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebsko kunigaikštystę]] ir pradėjo miestui bei sričiai skirti savo vietininkus. Vitebsko vėliava [[1410]] m. dalyvavo [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšyje]]. [[1503]] m. [[Aleksandras]] miestą pavertė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] Vitebsko vaivadijos centru, suteikė teisę miestiečiams patiems išsirinkti vaivadą ir garantavo tikėjimo laisvę. Po [[1565]]–[[1566]] m. LDK administracinės reformos vaivadija padalinta į du – [[Oršos pavietas|Oršos]] ir [[Vitebsko pavietas|Vitebsko]] pavietus.

'''Miesto rotušė.''' Pirmoji Vitebsko rotušė iškilo [[1597]] m., kai [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] valdovas [[Zigmantas Vaza]] miestui suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]]. Miestiečiams nužudžius Lietuvos [[Unitai|unitų]] arkivyskupą [[Juozapatas Kuncevičius|Juozapatą Kuncevičių]], kaip bausmė už tai iš Vitebsko [[1623]] m. buvo atimta [[Magdeburgo teisė]], o senoji [[rotušė]] – nugriauta. [[1644]] m. [[Vladislovas Vaza]] Vitebskui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]] gražino, todėl atstatyta ir rotušė, vėliau ji ne kartą degė, buvo perstatinėjama. Dabartis mūrinis baroko stiliaus statinys iškilo [[1775]] m., [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] laikais. [[1911]] m. prie rotušės buvo pristatytas trečiasis aukštas. Iki mūsų laikų pastatas naudotas įvairioms reikmėms, – čia posėdžiavo miesto taryba, vėliau įkurdintas [[teismas]], [[policija]], priešgaisrinė gelbėjimo stotis. Dabar istorinėje miesto [[Rotušė|rotušėje]] veikia Vitebsko kraštotyros muziejus<ref>https://vkurier.by/61074</ref>.

'''Šv. Juozapo bažnyčia, jėzuitų vienuolynas ir kolegija'''. Iki mūsų dienų neišlikęs architektūrinis [[Jėzuitai|jėzuitams]] priklausęs kompleksas, stovėjęs kairiajame [[Vitba|Vitbos]] krante, Žemutinės pilies teritorijoje, dabartinėje Laisvės aikštėje - automobilių aikštelėje. [[1637 m.|1637]] m. [[Smolensko vaivada]] [[Aleksandras Korvinas Gosievskis|Aleksandras Korvinas Gosevskis]] fundavo medinę [[Jėzuitai|jėzuitų]] šv. Juozapo bažnyčią ir vienuolijos ordino rezidenciją. Nuo [[1682 m.|1682]] m. iki [[1820 m.|1820]] m. prie jos veikė [[kolegija]], nuo [[1697 m.|1697]] m. - [[vaistinė]]. [[Jėzuitai|Jėzuitų]] nuo [[1648 m.|1648]] m. prie [[Vienuolynas|vienuolyno]] atidaryta [[mokykla]], o nuo [[1682 m.|1682]] m. - [[kolegija]] netruko tapti visos [[Vitebsko vaivadija|Vitebsko vaivadijos]] mokslo centru, prie kurio veikė [[spaustuvė]], [[teatras]] ir neturtingų bajorų vaikų konviktas (internatas). [[Jėzuitai|Jėzuitų]] ansamblis kartu su Vitebsko miestu buvo sudegintas [[1708 m.|1708]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu jį užėmusio [[Petras I|Petro I]] įsakymu. [[Vitebsko kaštelionas|Vitebsko kašteliono]] [[Martynas Mykolas Oginskis|Martyno Mykolo Oginskio]] ir vietos bajorijos lėšomis bei pastangomis [[1716 m.|1716]] m. buvo pradėtos ir [[1731 m.|1731]] m. užbaigtos naujos mūrinės [[Barokas|barokinės]] bažnyčios statybos. Šventovę [[1751 m.|1751]] m. konsekravo [[Vilniaus vyskupai|Vilniaus vyskupo]] sufraganas [[Jurgis Kazimieras Ancuta]]. Mūrinių [[Jėzuitai|jėzuitų]] kolegijos korpusų rekonstrukcijos vyko [[1691 m.|1691]]-[[1714 m.|1714]] m. ir [[1737 m.|1737]]-[[1755 m.|1755]] m. Po [[1757 m.|1757]] m. ir [[1762 m.|1762]] m. gaisrų iki [[1799 m.|1799]] m. vyko atnaujinimo darbai. [[1820 m.|1820]] m. [[Rusijos imperija|carinei valdžiai]] uždarius [[Jėzuitai|jėzuitų]] ordiną kompleksas iš vienuolių buvo atimtas ir [[1822 m.|1822]] m. atiduotas [[Unitai|unitams]]. Pastarieji bažnyčią ir vienuolyną valdė iki [[1839 m.|1839]] m. - unitų bažnyčios [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] likvidavimo. Bažnyčia buvo atiduota [[Stačiatikybė|stačiatikiams]] ir pervadinta į [[Caras|Rusijos caro]] [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] globėjo šv. Mikalojaus [[Cerkvė|cerkvę]]. Po [[1872 m.|1872]] m. ansamblio kapitalinio remonto buvo nugriautas kolegijos bokštas, o bažnyčios bokštas perstatytas [[Rusija|Rusijos]] [[Stačiatikybė|stačiatikių]] [[Cerkvė|cerkvėms]] būdingu bizantiniu architektūriniu stiliumi. [[1957 m.|1957]] m. [[Tarybų Sąjunga|sovietų valdžia]] buvusios [[Jėzuitai|jėzuitų]] kolegijos, vienuolyno pastatus ir bažnyčią, esą trukdžiusius miesto sutvarkymo darbams, nugriovė<ref>http://www.radzima.org/pl/object_comm/7412.html#comm2490</ref>.