Antakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

XVII-[[XVIII a.]] Antakalnio dalys priklausė didikams [[Sapiegos|Sapiegoms]], [[Pacai|Pacams]], [[Sluškos|Sluškoms]], [[Radvilos|Radviloms]]. Jie statydinosi puošnius rūmus, veisė parkus ir sodus (be kitų, [[Sapiegų rūmų parkas]]). Iki [[1500]] m. pastatyta [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. Petro ir Povilo bažnyčia]], perstatyta [[1609]]–[[1616]] m., [[1625]] m. perduota Laterano kanauninkams. [[1668]]–[[1684]] m. jos vietoje [[Mykolas Kazimieras Pacas]] ([[1624]]–[[1682]] m.) pastatydino naują bažnyčią. [[1677]]–1682 m. pastatytas mūrinis vienuolynas, uždarytas [[1864]] m. po sukilimo. Didelėje aikštėje priešais bažnyčią iki [[1940]] m. vykdavo šventųjų apaštalų Petro ir Povilo (Petrinių) atlaidai ir mugės. [[1693]] m. Kazimieras Jonas Sapiega Antakalnyje įkurdino vienuolius [[trinitoriai|trinitorius]], jiems [[1694]]–[[1717]] m. pastatydino [[Vilniaus Išganytojo bažnyčia|Trinitorių, arba Išganytojo, bažnyčią]], kuri 1864 m. buvo paversta Mykolo Arkangelo cerkve, [[1919]] m. grąžinta katalikams, [[1948]] m. uždaryta, ir trinitorių vienuolyną, kuris 1864 m. buvo uždarytas, paverstas kareivinėmis, [[1993]]–[[1998]] m. jame veikė [[Vilniaus kunigų seminarija]].

 

 

1691–[[1697]] m. Kazimieras Jonas Sapiega pastatydino [[barokas|baroko]] stiliaus rūmus. [[1809]] m. juos įsigijo rusų karo ligoninė. [[1844]]–[[1848]] m., kai buvo pastatyta nauja karo ligoninė, [[Sapiegų rūmai]] perstatyti. [[XVIII a.]] viduryje susiformavo dabartinė Antakalnio gatvė. Tačiau Vilniaus miestiečiai bijojo patekti į didikų nuosavybę, todėl ilgai vengė kurtis Antakalnyje. Čia jų daugiau apsigyveno tik XVIII a. pabaigoje – [[XIX a.]] pradžioje. [[1897]] m. Antakalnyje jau buvo 5700 gyventojų.