Vitebskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vitebskas''' – miestas šiaurės rytų [[Baltarusija|Baltarusijoje]]; [[Vitebsko sritis|Vitebsko srities]] ir [[Vitebsko rajonas|Vitebsko rajono]] centras. Įsikūręs prie [[Dauguva|Dauguvos]] jo intako -– [[Vitba|Vitbos]] upių santakoje. Antras (po Polocko) pagal senumą [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir ketvirtas pagal dydį, -– po [[Minskas|Minsko]], [[Gomelis|Gomelio]], ir [[Mogiliavas|Mogiliavo]] šios šalies miestas. Nuo [[Minskas|Minsko]] nutolęs 275 km., nuo [[Vilnius|Vilniaus]] -– 355 km. Gyventojų skaičius [[2016 m.|2016]] m. [[sausio 1]] d. -– 376 226<ref>[http://www.belstat.gov.by/ofitsialnaya-statistika/solialnaya-sfera/demografiya_2/metodologiya-otvetstvennye-za-informatsionnoe-s_2/index_4945/ Численность населения на 1 января 2016 г. и среднегодовая численность населения за 2015 год по Республике Беларусь в разрезе областей, районов, городов и поселков городского типа]</ref>. Plotas -– 124,538 km².

Miestas pavadintas pagal per jį tekančią upę -– [[Vitba|Vitbą]] ([[Dauguva|Dauguvos]] intakas).

Kalbininko [[Vladimiras Toporovas|Vladimiro Toporovo]] teigimu [[vandenvardis]] [[Vitba]] yra [[Baltai|baltiškos]] kilmės, sudarytas iš skiemenų ''Vid-up,'' kurie [[Lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[Latvių kalba|latvių]] kalbose reiškia tą patį, t.y. -– vidų, arba vidurį. [[Vandenvardis|Vandenvardžiai]] ''Vidupė'', ''Vidupis'' dažnai sutinkami etninės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje<ref>''В.Н. Топоров'' Балтийский элемент в гидронимии Поочья II // Балто-славянские исследования 1989. — С. 63-64.</ref>.

Nuo [[974 m.|974]] m. minimas miestas įsikūrė [[IX amžius|IX]]-–[[X amžius|X]] amžiuose rytų slavų [[Krivičiai|krivičių]] užimtose žemėse, nuo seno gyventose [[Lietuviai|lietuvių]]. Pasak [[XVIII amžius|XVIII]] amžiuje aprašytos legendos, Vitebskas buvo įsteigtas [[Kijevo kunigaikščiai|Kijevo kunigaikštienės]] [[Olga|Olgos]]. [[XI amžius|XI]] amžiuje miestas buvo svarbus nepriklausomos [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštystės]] centras su strategiškai svarbia pilimi, o [[Kelias iš variagų pas graikus|vandens kelias prekybos ryšiais jungė miestą su kraštais nuo Skandinavijos iki Graikijos]]. [[1101 m.|1101]] m. miestas tapo savarankiškos [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebsko kunigaikštystės]] sostine.

Nuo [[XIII amžius|XIII]] amžiaus pradžios Vitebską intensyviai puldinėjo [[lietuviai]], kunigaikštystę [[XII amžius|XII]] amžiaus pabaigoje pajungę į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] valdovų, o nuo [[XIII amžius|XIII]] amžiaus vidurio -– ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] įtakos zoną. Po paskutinio [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebsko kunigaikštystės]] vadovo Jaroslavo, kurio vienturtė dukra Marija [[1318 m.|1318]] m. ištekėjo už [[Algirdas|Algirdo]], mirties miestas ir visa [[Vitebsko kunigaikštystė|kunigaikštystė]] [[1320 m.|1320]] m. buvo galutinai prijungta prie [[Lietuvos DidžiojiDidžiosios Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]]Kunigaikštystės. Nuo [[1320 m.|1320]] m. [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebsko kunigaikštystę]] valdė [[Algirdas]] ir jo šeimos nariai. Vitebskiečiai [[1348 m.|1348]] m. kovėsi prieš [[Kryžiuočiai|kryžiuočius]] [[Strėvos mūšis|Strėvos mūšyje]]. [[1351 m.|1351]] m. kunigaikštis [[Algirdas]] Vitebske, išnaudodamas kalvotą miesto reljefą ir sekdamas [[Vilnius|Vilniaus]] pavyzdžiu, pastatė gerai įtvirtintas aukštutinę ir žemutinę pilis bei kunigaikščių rūmus. [[XIV amžius|XIV]] amžiaus pabaigoje [[Vytautas Didysis]] panaikino [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebsko kunigaikštystę]] ir pradėjo miestui bei sričiai skirti savo vietininkus. Vitebsko vėliava [[1410 m.|1410]] m. dalyvavo [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšyje]]. [[1503 m.|1503]] m. [[Aleksandras]] miestą pavertė [[Lietuvos DidžiojiDidžiosios Kunigaikštystė|LietuvosKunigaikštystės didžiosios kunigaikštystės]] [[Vitebsko vaivadija|Vitebsko vaivadijos]] centru, suteikė teisę miestiečiams patiems išsirinkti vaivadą ir garantavo tikėjimo laisvę. Po [[1565 m.|1565]]-–[[1566 m.|1566]] m. LDK administracinės reformos vaivadija padalinta į du -– [[Oršos pavietas|Oršos]] ir [[Vitebsko pavietas|Vitebsko]] pavietus.

[[1772]] m. Vitebską užėmė [[Rusija]]. [[antrasisAntrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu, [[1941]]–[[1944]] m., okupavo [[vokiečiai]]. Vitebskas [[1919]]–[[1991]] metais priklausė [[SovietųTarybų Sąjunga]]i.

[[2014 m.|2014]] m. [[birželio 30]] d. miesto rotušės aikštėje iškilo paminklas [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos didžiosiosDidžiosios kunigaikštystėsKunigaikštystės]] valdovui [[Algirdas|Algirdui]]<ref>https://vkurier.by/20097</ref>.

'''Miesto rotušė.''' Pirmoji Vitebsko rotušė iškilo [[1597 m.|1597]] m., kai [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] valdovas [[Zigmantas Vaza]] miestui suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]]. Miestiečiams nužudžius Lietuvos [[Unitai|unitų]] arkivyskupą [[Juozapatas Kuncevičius|Juozapatą Kuncevičių]], kaip bausmė už tai iš Vitebsko [[1623 m.|1623]] m. buvo atimta [[Magdeburgo teisė]], o senoji rotušė -– nugriauta. [[1644 m.|1644]] m. [[Vladislovas Vaza]] Vitebskui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]] gražino, todėl atstatyta ir rotušė, vėliau ji ne kartą degė, buvo perstatinėjama. Dabartis mūrinis baroko stiliaus statinys iškilo [[1775 m.|1775]] m., [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] laikais. [[1911 m.|1911]] m. prie rotušės buvo pristatytas trečiasis aukštas. Iki mūsų laikų pastatas naudotas įvairioms reikmėms, -– čia posėdžiavo miesto taryba, vėliau įkurdintas [[teismas]], [[policija]], priešgaisrinė gelbėjimo stotis. Dabar istorinėje miesto rotušėje veikia Vitebsko kraštotyros muziejus<ref>https://vkurier.by/61074</ref>.