Tėbai (Graikija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.161.198 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas) |
→Istorija: Porą klaidų ištaisiau |
||
Eilutė 26:
{{main|Bojotija}}
[[VI a. pr. m. e.]] pabaigoje pirmąkart susipyko su [[Atėnai]]s, kurie padėjo mažam [[Platėja|Platėjos]] kaimeliui išsaugoti nepriklausomybę nuo Tėbų ir atmušė
[[457 m. pr. m. e.]] norėdama sutrukdyti Atėnams centrinėje Graikijoje, sugrąžino Tėbams Bojotijos lygos vadovavimą. Kadmėjos tvirtovė pasitarnavo kaip pasipriešinimo centras, kai Atėnai užėmė visą kraštą (457–447 m. pr. m. e.). Per [[Peloponeso karas|Peloponeso karą]] Tėbai, supykdyti to, kad Atėnai rėmė mažų Bojotijos miestų, ypač Platėjos, nepriklausomybę, buvo tvirti Spartos sąjungininkai, o mainais Sparta padėjo apgulti ir sugriauti Platėją [[427 m. pr. m. e.]] O 424 m. pr. m. e. Tėbų vadovaujama Bojotija sumušė [[Delijaus mūšis|Delijaus mūšyje]] įsiveržusius atėniečius ir pirmąkart pademonstravo tvirtą karinę organizaciją, kuri Tėbus padarė vienu iš galingiausių miestų Graikijoje.
Žlugus Atėnų galybei po Peloponeso karo, Tėbai sužinojo, kad Sparta ketina apsaugoti tuos kraštus, kuriuos jie ketino užimti, ir panaikino sąjungą. [[404 m. pr. m. e.]] jie siekė visiškai sugriauti Atėnus, bet [[403 m. pr. m. e.]] jau padėjo į Atėnus grįžti demokratijai, kad ji būtų atsvara Spartai. Po metų, tikriausiai įtikinti persų aukso, Tėbai sudarė branduolį sąjungos, nukreiptos prieš Spartą. Haliarto (395 m. pr. m. e.) ir Koronėjos (394 m. pr. m. e.) mūšiuose jie
Bet Tėbų dominavimas buvo trumpalaikis, nes valstybės, kurias jie išlaisvino, nenorėjo visam laikui tapti jų pavaldiniais. Dėl varžybų su Atėnais, kurie 395 m. pr. m. e. buvo Tėbų sąjungininkais, bijodami Spartos, o nuo 387 m. pr. m. e. stengėsi palaikyti galios balansą, Tėbų imperija nesusikūrė. Epaminondui žuvus [[Mantinėjos mūšis|Mantinėjos mūšyje]] 362 m. pr. m. e. Tėbai prarado lyderių pozicijas. Kare su kaimynine [[Fokidė|Fokide]] (356–346 m. pr. m. e.) Tėbai nesugebėjo net išsaugoti dominavimo centrinėje Graikijoje, o pasikvietę [[Pilypas II|Pilypą II]] sutriuškinti fokiečius, jie leido Makedonijos karaliui pavojingai arti priartėti prie Tėbų sienų. Nuotaikos pasikeitė, kai [[Demostenas]] įkalbėjo Tėbus dalyvauti paskutiniame bandyme sutrukdyti makedoniečiams užimti Graikiją. Tačiau [[Cheronėjos mūšis]] buvo pralaimėtas ir Tėbai prarado viltis susigrąžinti įtaką. Pilypas pasitenkino nušalinęs Tėbus nuo Bojotijos valdymo, bet po nesėkmingo maišto 335 m. pr. m. e. prieš makedoniečius, jo sūnus [[Aleksandras Didysis]] nubaudė miestą jį sugriaudamas, tik, pasak legendų, palikdamas šventyklas ir poeto [[Pindaras|Pindaro]] namus.
|