Saloninė muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q2369761.)
S
'''Saloninė muzika''' – [[XIX amžius|XIX a.]] ir [[XX amžius|XX a.]] pradžios [[populiarioji muzika|populiariosios muzikos]] stilius, masinės (demotinės) [[kultūra|kultūros]] dalis.
 
Pramoginio pobūdžo vokaliniai instrumentiniai arba instrumentiniai kūriniai (dažniausia [[fortepionasfortepijonas|fortepionuifortepijonui]]), skirti buitiniam (namų) muzikavimui arba efektingoms [[muzikantas|muzikantų]] autoprezentacijoms aristokratų ir turtingų miestiečių salonuose.
 
Būdinga [[romantizmas|romantizmo]] stiliaus jausminga melodika, sentimentali, „saldi“ [[harmonija]], efektingas virtuoziškumas ir bravūra. Vokalinių kūrinių tekstai dažnai banalūs, neturiningi. Saloninės muzikos kūriniuose ryšku epigoniškumas – nekūrybiškas, nekritiškas sekimas žymių kompozitorių kūriniais, istoriškai pasenusiais [[muzikos stilius|muzikos stiliais]].
 
Specifiniai saloninės muzikos [[žanras|žanrai]] buvo [[daina]], [[romansas]], [[muzikinis momentas]], [[daina be žodžių]], [[albumo lapelis]], [[etiudas]], [[noktiurnas]], [[barkarolė]], įvairios [[šokių muzika|šokių muzikos]] stilizacijos ([[valsas|valsai]], [[polka|polkos]], [[mazurka|mazurkos]], [[polonezas|polonezai]], [[fokstrotas|fokstrotai]], [[Tango muzika|tango]]). Itin populiarios buvo [[parafrazė]]s ir fantazijos fortepionuifortepijonui madingų [[opera|operų]] temomis.
 
Salonų [[kultūra]] susiklostė [[Prancūzija|Prancūzijoje]] [[XVI amžius|XVI]]-[[XVII amžius|XVII]] amžių sandūroje (terminą ''salon'' imta vartoti nuo [[1664]]). Į aristokratų rūmus iš pradžių buvo kviečiami [[dailininkas|dailininkai]] portretistai, vėliau imta kviesti garsius [[filosofas|filosofus]], [[mokslininkas|mokslininkus]], [[literatas|literatus]] ir [[muzikantas|muzikantus]].
16 145

pakeitimai