Suomijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.58.93.251 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Kailis keitimas) |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
}}
'''[[Suomija]]
== Geografinė padėtis ==
Eilutė 24:
Nors kartais priskiriama [[Skandinavija|Skandinavijos]] šalims, Suomija tik šiaurėje ribojasi su [[Skandinavijos pusiasalis|Skandinavijos pusiasaliu]]. Šalis išsidėsčiusi tarp 60 ir 70 laipsnių šiaurės platumos ir dėl to laikoma viena iš šiauriausiai esančių pasaulio šalių. Ketvirtadalis šalies teritorijos yra už šiaurės [[Poliaratis|poliaračio]].
* Šiauriausias taškas
* Piečiausias taškas
* Labiausiai nutolęs į rytus
* Labiausiai nutolęs į vakarus
* Plotas – 338145 km², tarp jų:
** sausumos –
** vidaus vandenys –
* Valstybinės sienos bendras ilgis
** su Švedija
** su Norvegija
** su Rusijos Federacija
** jūrinė siena
== Reljefas ==
Eilutė 46:
2/3 Suomijos paviršiaus yra iki 200 m virš jūros lygio: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m.
Suomijos kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Didžioji jos dalis
Suomija – mažai kalvota šalis. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja [[Ledynas|ledynų]] tirpsmo vandenų supiltos [[kalva|kalvos]], vadinamos [[ozas|ozais]], ir uolėti volai ([[drumlinas|drumlinai]]), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir [[Geležinkelis|geležinkeliai]]. [[Laplandija|Laplandijos]], šiauriausiai esančios [[provincija|provincijos]], reljefas – aukštos apskritos kalvos. Didelių kalnų Suomijoje nėra, nors šiaurėje yra vadinamosios kalnų salos (''Tunturis''), kurios iškyla iš plokščios [[Tundra|tundros]]. Šiaurės vakaruose į Suomiją įsiterpia [[Skandinavijos kalnai]] (Aukščiausias Suomijoje
== Vandens telkiniai ==
Suomijos gamtai nemažą įtaką daro [[jūra]]. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Pakrantėse
Vidaus vandenys užima ~
Tarp kalvų yra daug uždurpėjusių [[įduba|įdubų]]. [[Pelkė]]s užima beveik 1/3 Suomijos ploto.
Eilutė 60:
[[Vaizdas:Saimaan aalto.jpg|thumb|200px|Saimaa ežeras]]
Daugelis ežerų jungiasi vieni su kitais, sudarydami dideles ežerų sistemas. Didžiausias – pietryčiuose, netoli Baltijos jūros plačiai žinomas Suomijos ežerynas (4377 km²). Trečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, o yra vietų, kur vandens daugiau nei sausumos. Plačius ežerus keičia siauri ir ilgi (dažnai daugiau nei 100 km ilgio), sujungti gausiomis protakomis. Dauguma jų vakaruose ištįsę iš šiaurės į pietus, o rytuose – iš šiaurės vakarų į pietryčius ir rodo paskutinio apledėjimo ledynų slinkimo kryptį.
Eilutė 75:
[[Vaizdas:Imatrankoski kuohuu.jpg|thumb|200px|Hidroelektrinė ant Vuoksos Imandroje]]
Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos. Didžiausios upės: [[Kemijokis]] (483 km), Kiumijokis, Kokemejenjokis. Didžiausias [[krioklys]]
Didžiuma Suomijos [[upė|upių]] teka į [[Botnijos įlanka|Botnijos įlanką]]. Jos labai vingiuotos, kai kur siauros.
Eilutė 113:
[[Suomiai]] labai saugo krašto gamtą. Įsteigta jau arti [[Sąrašas:Suomijos nacionaliniai parkai|50 nacionalinių parkų]] ir 15 [[rezervatas|rezervatų]]. Didžiausias nacionalinis parkas yra Lapijoje ([[Laplandija|Laplandijoje]]), krašto šiaurėje. Vertas dėmesio Lemenjokio (1720 km²) nacionalinis parkas.
== Turtiniai ištekliai ==
Kraštas turtingas iškasamų žemės turtų. Yra [[geležies rūda|geležies rūdos]], [[Varis|vario]], [[Nikelis|nikelio]], [[Titanas|titano]], [[Volframas|volframo]], [[Uranas (chemija)|urano]], [[Alavas|alavo]], [[Cinkas|cinko]], [[Auksas|aukso]] ir [[Sidabras|sidabro]]. Daug [[Asbestas|asbesto]], [[Grafitas|grafito]] ir [[talkas|talko]].
{{Europos geografijos}}▼
▲{{Europos geografijos}}
[[Kategorija:Suomijos geografija| ]]
|