Suomijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.58.93.251 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Kailis keitimas)
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 17:
}}
 
'''[[Suomija]] ''' - valstybė Šiaurės [[Europa|Europoje]], septinta pagal plotą Europos šalis. [[Sostinė]] – [[Helsinkis]], didžiausi miestai – [[Helsinkis]], [[TampereTamperė]], [[Turku]].
 
== Geografinė padėtis ==
Eilutė 24:
Nors kartais priskiriama [[Skandinavija|Skandinavijos]] šalims, Suomija tik šiaurėje ribojasi su [[Skandinavijos pusiasalis|Skandinavijos pusiasaliu]]. Šalis išsidėsčiusi tarp 60 ir 70 laipsnių šiaurės platumos ir dėl to laikoma viena iš šiauriausiai esančių pasaulio šalių. Ketvirtadalis šalies teritorijos yra už šiaurės [[Poliaratis|poliaračio]].
 
* Šiauriausias taškas - Nuorgamas 70’ 5 30” šiaurės platumos
* Piečiausias taškas - Tuliniemis 59’ 4 30” šiaurės platumos
* Labiausiai nutolęs į rytus - Virmajarvi 31”35’ 20” rytų ilgumos
* Labiausiai nutolęs į vakarus - Koltapachtaniemi 20” 33’ 17” vakarų ilgumos
* Plotas – 338145 km², tarp jų:
** sausumos – 304593304 593 km²
** vidaus vandenys – 3355333 553 km²
* Valstybinės sienos bendras ilgis - 3680 km, iš jų:
** su Švedija - 586 km
** su Norvegija - 727 km
** su Rusijos Federacija - 1269 km
** jūrinė siena - 1100 km
 
== Reljefas ==
Eilutė 46:
2/3 Suomijos paviršiaus yra iki 200 m virš jūros lygio: 1/3 krašto plyti mažesniame nei 100 m aukštyje ir tik 1/10 ploto – aukščiau kaip 300 m.
 
Suomijos kraštovaizdyje vyrauja lygumos. Didžioji jos dalis - šiauriniais miškais apaugusi lyguma ant kristalinio pamato. Pietuose yra Ežeringoji [[plynaukštė]], kurią juosia [[aukštuma|aukštumos]]: pietuose ir rytuose Salpauselkė, iš šiaurės ir šiaurės vakarų Suomenselkė, iš rytų Vakarų [[Karelija|Karelijos]] aukštuma. Šiaurėje ir šiaurės rytuose yra 400-700 m aukščio Manselkės aukštuma.
 
Suomija – mažai kalvota šalis. Tarp iškiliųjų paviršiaus formų vyrauja [[Ledynas|ledynų]] tirpsmo vandenų supiltos [[kalva|kalvos]], vadinamos [[ozas|ozais]], ir uolėti volai ([[drumlinas|drumlinai]]), iškylantys keliasdešimt metrų virš aplinkos. Daug kur siauromis ozų juostomis, tarp ežerų, nutiesti keliai ir [[Geležinkelis|geležinkeliai]]. [[Laplandija|Laplandijos]], šiauriausiai esančios [[provincija|provincijos]], reljefas – aukštos apskritos kalvos. Didelių kalnų Suomijoje nėra, nors šiaurėje yra vadinamosios kalnų salos (''Tunturis''), kurios iškyla iš plokščios [[Tundra|tundros]]. Šiaurės vakaruose į Suomiją įsiterpia [[Skandinavijos kalnai]] (Aukščiausias Suomijoje - Haltiatuntūrio [[kalnas]] 1328 m.).
 
== Vandens telkiniai ==
Suomijos gamtai nemažą įtaką daro [[jūra]]. Mat krašte nėra vietos, daugiau nei 300 km nutolusios nuo jūros. Pakrantėse - kalvotos [[žemuma|žemumos]]. Vyrauja įvairios ledyninio [[reljefas|reljefo]] formos. Krantai daugiausia žemi, kranto linija labai vingiuota ir suskaidyta daugybės mažų [[įlanka|įlankėlių]], pakrantėje daug mažų uolėtų salų – [[šcheras|šcherų]], (ypač pietuose) ~30000 salų; didžiausios - [[Alandų salos]].
 
Vidaus vandenys užima ~ 1/10 Suomijos ploto. ~90 % teritorijos priklauso [[Baltijos jūra|Baltijos]] baseinui, dalis šiaurės [[upė|upių]] [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] baseinui.
 
Tarp kalvų yra daug uždurpėjusių [[įduba|įdubų]]. [[Pelkė]]s užima beveik 1/3 Suomijos ploto.
Eilutė 60:
[[Vaizdas:Saimaan aalto.jpg|thumb|200px|Saimaa ežeras]]
 
''Suomijoje daugiausia [[ežeras|ežerų]] tiek ES, tiek pasaulyje – apie 188 tūkst.'' (užima ~8 % Suomijos ploto. Dauguma ežerų negilūs – 5-20 m.
 
Daugelis ežerų jungiasi vieni su kitais, sudarydami dideles ežerų sistemas. Didžiausias – pietryčiuose, netoli Baltijos jūros plačiai žinomas Suomijos ežerynas (4377 km²). Trečdalyje paviršiaus ploto ten tyvuliuoja ežerai, o yra vietų, kur vandens daugiau nei sausumos. Plačius ežerus keičia siauri ir ilgi (dažnai daugiau nei 100 km ilgio), sujungti gausiomis protakomis. Dauguma jų vakaruose ištįsę iš šiaurės į pietus, o rytuose – iš šiaurės vakarų į pietryčius ir rodo paskutinio apledėjimo ledynų slinkimo kryptį.
Eilutė 75:
[[Vaizdas:Imatrankoski kuohuu.jpg|thumb|200px|Hidroelektrinė ant Vuoksos Imandroje]]
 
Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos. Didžiausios upės: [[Kemijokis]] (483 km), Kiumijokis, Kokemejenjokis. Didžiausias [[krioklys]] - Imatra ([[Vuoksa|Vuoksos]] upėje).
 
Didžiuma Suomijos [[upė|upių]] teka į [[Botnijos įlanka|Botnijos įlanką]]. Jos labai vingiuotos, kai kur siauros.
Eilutė 113:
 
[[Suomiai]] labai saugo krašto gamtą. Įsteigta jau arti [[Sąrašas:Suomijos nacionaliniai parkai|50 nacionalinių parkų]] ir 15 [[rezervatas|rezervatų]]. Didžiausias nacionalinis parkas yra Lapijoje ([[Laplandija|Laplandijoje]]), krašto šiaurėje. Vertas dėmesio Lemenjokio (1720 km²) nacionalinis parkas.
 
*
 
== Turtiniai ištekliai ==
Kraštas turtingas iškasamų žemės turtų. Yra [[geležies rūda|geležies rūdos]], [[Varis|vario]], [[Nikelis|nikelio]], [[Titanas|titano]], [[Volframas|volframo]], [[Uranas (chemija)|urano]], [[Alavas|alavo]], [[Cinkas|cinko]], [[Auksas|aukso]] ir [[Sidabras|sidabro]]. Daug [[Asbestas|asbesto]], [[Grafitas|grafito]] ir [[talkas|talko]].
 
{{Europos geografijos}}
 
{{Europos geografijos}}
[[Kategorija:Suomijos geografija| ]]