Siekinys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: '''Siekinys''' arba '''supinas''' – nekaitoma veiksmažodžio forma, paprastai vartojama su slinkties veiksmažodžiais tikslo ir siekimo aplinkybėms reikšti. *Lietuvių k... |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
*[[Lotynų kalba|Lotynų kalboje]] siekinys taip pat sudaromas iš veiksmažodinių daiktavardžių galininko (ar [[abliatyvas|abliatyvo]]) ir turi priesagą ''-tum'': ''eō dormī'''tum''''' 'einu miegotų'.
*[[Slavų kalbos|Slavų kalbose]] dabar siekinys dažniausiai susiliejęs su [[bendratis|bendratimi]], tačiau [[slovėnų kalba|slovėnų kalboje]] siekinio ir bendraties skirtumas išlaikomas: ''Oni so šli dela'''t''''' 'Jie išėjo dirbtų' greta ''Oni hočejo dela'''ti''''' 'Jie nori dirbti'. Siekinys tebevartojamas ir [[Žemutinių sorbų kalba|žemutinių sorbų kalboje]]: ''źi spa'''t'''! 'eik miegotų!'.
*[[Švedų kalba|Švedų kalboje]] siekiniu (supinu) vadinama ne senovinė indoeuropiečių kalbų siekimo, tikslo reikšmę turinti iš veiksmažodinio [[daiktavardis|daiktavardžio]] galininko kilusi forma, o ypatinga veiksmažodžio atmaina su priesagomis -it / -et, kilusi iš būtojo laiko bevardės giminės [[dalyvis (gramatika)|dalyvio]] ir vartojama tik sudėtiniam būtajam laikui sudaryti: ''Jag har tag'''it''''' 'Aš paėmiau'.
| |||