Korėjiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

51 baitas pašalintas ,  prieš 4 metus
S
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
sil=}}
{{InterWiki|code=ko}}
'''Korėjiečių kalba''' – kalba, kuria kalba [[korėjiečiai]] [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], Šiaurės [[Kinija|Kinijoje]] ir korėjiečių emigrantų bendruomenėse. Nuo seno ji vadinama ''čiosono'' (조선어), šis pavadinimas yra išlikęs [[Šiaurės Korėja|Šiaurės Korėjoje]]., o [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], tuo tarpu, ji vadinama ''hanguko'' (한국어).
 
== Klasifikacija ==
Korėjiečių kalba yra laikoma izoliuota kalba, nors nepaneigiamituri jos ryšiaisąsajų su [[Altajaus kalbos|Altajaus kalbomis]].
 
== Fonetika ==
{{main|Korėjiečių kalbos fonetika}}
 
Anksčiau korėjiečių kalboje buvo aiškiai skiriami ilgieji ir trumpieji [[balsiai]], tačiau per pastaruosius penkiasdešimt metų šis skirtumas gerokai nunyko. Dabar [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] tik pagyvenę žmonės – penkiasdešimtmečiai ir vyresni, aiškiai taria ilguosius ir trumpuosius balsius. Jaunesniųjų kartų atstovams balsėsbalsio ilgumas nėra svarbus žodžio reikšmei atskirti.
 
Tai, kad nyksta skirtumai tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių, skatina homonimų atsiradimą. Kadaise tokie žodžiai kaip 말 (''mal'' – žodis) ir 말 (''maal'' – arklys) bei 눈 (''nun'' – akis) ir 눈 (''nuun'' – sniegas) buvo aiškiai skiriami. Dabar dažniausiai žodžio reikšmė yra atskiriama iš konteksto.
== Korėjiečių raštas ir skoliniai iš kinų kalbos ==
{{main|hangul|handža}}
Korėjiečių kalbos užrašymo būdai kito ne kartą. Pagrindinis raštas, nuo mūsų eros pradžios introdukuotasperimtas į KorėjąKorėjoje, buvo [[kinų raštas|kinų]] ([[handža]]), atėjęs kartu su jų kultūros pasiekimais bei literatūrine [[kinų kalba]]. To meto intelektualai visoje [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]] bendraudavo ir tekstus rašydavo kiniškai.
 
Korėjoje, kaip ir [[japonų raštas|Japonijoje]] bei [[vietnamiečių kalba|Vietname]], vyko procesai, kurie pritaikė kinų raštą vietosvietinėms tradicijoms, drauge keitė ir pačią korėjiečių kalbą. Iš kinų korėjiečių kalba pasiskolino labai daug mokslinės terminologijos, kuri buvo ne tik rašoma hieroglifais, bet, neturėdama atitikmenų vietinėje kalboje, buvo perimama kinišku tarimu, jį pritaikant prie vietos kalbos. Pavyzdžiui:
 
* 国家 kin.: guojia, kor: gukga, „valstybė“;
{{main|Korėjiečių kalbos gramatika}}
 
Korėjiečių kalba yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]]. [[Afiksai]]Po yrašaknies atskiri,jungiamos paprastaipriesagos dedami pokeičia žodžio, kurioreikšmę prasmė keičiama. Jų dėka, bendra sakinio struktūra nėra griežta, išskyrus visuomet pabaigoje esantį [[veiksmažodis|veiksmažodį]] arba [[būdvardis|būdvardį]] ir pažyminčiųjų žodžių buvimą prieš pažymimuosius. Paprastai iš pradžių pateikiamos laiko [[aplinkybės]], tada [[veiksnys]], papildomos aplinkybės, veiksmo objektas ir galiausiai tarinys. Veiksnys neretai gali būti praleidžiamas, jeigu jo reikšmė suprantama iš konteksto.
 
Korėjiečių kalboje yra nemažai gramatinių elementų, kurie išreiškia kalbėtojo ir klausytojo socialinę padėtį bei tarpusavio ryšį. Pasirinkus atitinkamą formą, galima perteikti familiarumą, pagarbą, nusižeminimą, neutralumą ir kitus niuansus. Iš viso gali būti išskiriami keturi kalbos lygiai: familiarus, mandagus, formalus ir neutralus. Pastarasis daugiausiai naudojamas rašytinėje kalboje.
== Dialektai ==
 
Korėjiečių kalba turi keletą vietinių dialektų. StandartinėBendrinė Pietų Korėjos kalba yra paremta [[Seulas|Seulo]] apylinkių dialektu. Per laikotarpį poPo [[Korėjos padalijimas|Korėjos padalijimo]] yra atsiradę skirtumų tarp korėjiečių kalbos Šiaurės ir Pietų Korėjoje.
 
== Nuorodos ==
13 600

pakeitimų