Suomijos dailė susiformavo po sakralinio meno, tapybos ant sienų bažnyčiose ir kt. atsiradimo viduramžiais. Tarptautinį lygį pa'''[[Švedija 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse|siekusios tapybos irĊĊĊčâČČččir skulptūros tobulėjimas ir atsiradimas Suomijoje susijęs su Švedija, kuriai Suomija priklausė ilgus šimtmečius. Ypatingai laikotarpis nuo 1880 m. iki 1910 m., kai kūrė dailininkai Albert Edelfelt, Akseli Gallen-Kallela, Eero Järnefelt, Pekka Halonen, Magnus Enckell, Hugo Simberg, Helene Schjerfbeck ir skulptoriai Ville Valgren, vadinamas „Suomijos]]'''
=== Suomių užpakaliai ===
jie labai smirda
=== ''Architektūra'' ===
''Suomijos architektūrai didelę įtaką darė jos padėtis šiaurėje ir retas šalies apgyvendinimas. Tik [[XIX a.]] pabaigoje pradėjo vystytis savarankiškos architektūros tendencijos. Seniausi išlike Suomijoje statiniai yra akmeninės viduramžių bažnyčios ir pilys. [[XVII a.]] ir [[XVIII a.]] atsirando naujos tradicijos statyti medines bažnyčias (pvz., [[Petejevesio bažnyčia]]). Tradicinės, medinės architektūros pavyzdžių, tokių kaip [[Raumos senamiestis]], Suomijoje yra išlike nedaug. [[XIX a.]] pradžioje vokiečių architektas Carl Ludwig Engel visoje Suomijoje, bet ypač sostinėje [[Helsinkis|Helsinkyje]], suprojektavo daug reprezentacinių, [[Klasicizmas|klasiciztinių]] pastatų. [[XX a.]] funkcionalizmą reprezentu''ojareprezentuoja tarptautiniu mastu žinomo architekto [[Alvar Aalto]] statiniai. Pokario metais pradėjo dominuoti [[modernizmas]].
