Ankstyvosios krikščionybės menas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ankstyvosios krikščionybės menas (taisyti)

13:53, 10 gruodžio 2016 versija

69 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
Kai kuriose bažnyčiose buvo erdvus prieangis, kitose − kolonomis apsuptas kiemas, navų − dažnai penkios, septynios, kartais net devynios. Paprastai bažnyčios buvo bebokštės, bet neretai šalia jų statytos varpinės. Krikščionys taip pat perėmė ir romėnų centrinio plano, apvalių ar daugiakampio sienų pastatų statybų tradiciją (pvz., ''Santa Costanza'' bažnyčia). Bažnyčių planuose svarbi reikšmė buvo suteikiama [[kryžius|kryžiaus]] formai kaip Kristaus kančios ir, bendrai, krikščionybės simboliui. Kartais bazilikos ir centriniai plano statybos būdavo vienijamos viename statinyje (pvz., [[Kristaus Kapo bažnyčia]] [[Jeruzalė]]je, sugriauta). Su daugelio bažnyčių statybomis, jose atsirado dideli sienų plotai dekoravimui. Ankstyvojoje krikščionybėje jiems dekoruoti buvo pradėtos naudoti [[mozaika|mozaikos]], kurios pakeitė senesnį ir pigesnį sieninės tapybos dekoravimą.
[[Vaizdas:2012-06-05 Rome & Vatican 022.JPG|thumb|right|220px| Romos [[Didžioji Švč. Marijos bazilika]], interjeras, V a.]]
Iš IV a. mozaikų išliko tik fragmentai, didžioji dalis − iš V a., kai Romos imperijai pradėjo grėsti klajoklių genčių įsiveržimai ir 402 m. imperatorius [[Honorijus]] imperijos sostinę perkėlė į [[Ravena|Raveną]]. Vienu būdingų to meto architektūros ir mozaikų kūrybos pavyzdžių yra [[Galos PlacidosPlacidijos mauzoliejus]] Ravenoje. Romoje 432−440 m. pastatyta [[Didžioji Švč. Marijos bazilika]], kurioje išlaikytas originalus planas nepaisant vėlesnių perstatymų ir išlikusios daugelis originalių mozaikų dekoracijų. Mozaikose vaizduojami įvykiai iš šventosios krikščionių knygos − Biblijos. Tikėtina, kad mozaikų turinys būdavo paimamas iš iliustruotų manuskriptų. Vienas iš anksčiausių išlikusių iliustruotų manuskriptų − „Kvedlinburgo Itala“ ([[Samuelio knygos|Samuelio knygų]] vertimas). Jo iliustracijų palyginimas su pagoniško to paties laikotarpio (V a. pr.) manuskriptu „Vatikano Vergilijus“ (poeto [[Vergilijus|Vergilijaus]] poezija) rodo, kad didelės atskirties tarp to meto krikščioniškojo ir pagoniškojo meno nebebuvo ir dailininkai tikriausiai dirbo tiek vienais, tiek kitais užsakymais.
 
476 m. žlugus Vakarų Romos imperijai, jos krikščioniškasis menas partyrė nuosmukį. VI a. Rytų Romos imperijai pradėjus vadovauti [[Justinianas I|Justinianui I]] ir jam iniciavus įvairius architektūros ir meno projektus išsiskyrė vakarinės (jau buvusios) ir rytinių Romos imperijų krikščionių menas. Pastarasis pagal imperijos pavadinimą vadinamas [[Bizantijos menas|Bizantijos menu]] ir pradėjo dominuoti Italijoje, kai ją buvo užvaldžiusi Bizantijos imperija ir vėliau pasireiškė iki pat [[renesansas|renesanso]] pradžios, ypač su Bizantija susijusios Venecijos respublikoje.
<gallery>
Vaizdas:Santa Costanza. Mosaic del S. VII “Traditio Legis”.JPG| Mozaika ''Santa Costanza'' bažnyčioje
Vaizdas:Byzantine Jerusalem 06 Martyrium and Anastasis.jpg| Kristaus Kapo bažnyčios modelis. Arčiau pavaizduota centrinio išplanavimo dalis, toliau − bazilikos plano dalis.
Vaizdas:"The good Shepherd" mosaic - Mausoleum of Galla Placidia.jpg| „Gerasis piemuo“ − [[mozaika]] [[Galos PlacidosPlacidijos mauzoliejus|Galos Placidijos mauzoliejuje]]
Vaizdas:QuedlinburgItalaFolio2rIllus1KingsChap15.jpg| „Kvedlinburgo Itala“ iliustracijos
</gallery>
 
SubRE
9 367

pakeitimai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Specialus:MobileDiff/5112489"