Kilkio nomas: Skirtumas tarp puslapio versijų

14 pridėta baitų ,  prieš 4 metus
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
== Istorija ==
Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė [[Senovės Makedonija|senovės Makedonijos]] karalystė, kurių valdžia pasibaigė [[Trečiasis Makedonijos karas|Trečiojo Makedonijos karo]] metu, kai kraštą užvaldė [[Romos imperija]]. 395 m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau – [[Bizantijos imperija]]i.
<br />[[X a.]] rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno [[bulgarai]]. [[XI a.]] ta dalis vėl grįžo Bizantijai.
 
Apie 500 m. kraštą valdė [[Osmanų imperija]].
<br />[[XIX a.]] pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po [[Pirmasis Balkanų karas|Pirmojo Balkanų karo]] 1912 m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po [[Antrasis Balkanų karas|Antrojo Balkanų karo]] kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš:
* Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir [[Strumica|Strumicos]].<ref>[in Greek: „Trapped…the Greeks of Skopje“, Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]</ref>,
* Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po ''Neuilly'' sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis.
* Mažosios Azijos. Jie atsikėlė pasibaigus 1919–1922 m. Graikijos-TurkijosGraikijos–Turkijos karui, kai prasidėjo apsikeitimas gyventojais po [[Lozanos tarptautinė konferencija|Lozanos sutarties]] pasirašymo.
Iki 1939 m. kraštas buvo Salonikų nomo dalis, o 1939 m. buvo suformuotas Kilkio nomas.<ref name="Establishment">{{cite book | title=Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998 | first=Gwillim | last=Law | publisher=McFarland | year=1999 | isbn=9780786407293 | page=152}}</ref>
1 053

pakeitimai