Raudonės pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
atnaujintas šaltinis
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 48:
[[vaizdas:Raudones parkas2014.JPG|thumb|150px|right|Raudonės parko alėja]]Parkas imtas veisti [[XVI a.]] pabaigoje, vėliau buvo plečiamas, pertvarkomas, sodinamas. Jį įkūrė K. Kiršenšteinas. P. Zubovui valdant iškastas tvenkinys, įrengtos apžvalgos aikštelės. S. Kaisarova įrengė naują takų sistemą, pasodino egzotiškų medžių ([[riešutmedis]], [[europinis maumedis]], [[baltažiedis vikmedis]] ir kt.). Po karo dalis želdinių iškirsta mokyklai kūrenti.
 
Dominuoja vietiniai medžiai ([[paprastasis klevas]], [[mažalapė liepa]] (žr. [[Raudonės liepa]]), [[paprastasis uosis]], [[karpotasis beržas]], [[plaukuotasis beržas]], [[paprastasis ąžuolas]], [[šermukšnis]], [[eglė]], [[ieva]], [[drebulė]], [[blindė]] ir kiti). Gedimino

Parke auga saugomi išskirtiniai medžiai: [[Gediminaičio ąžuolas]], yra[[Raudonės liepa]], [[Raudonės juodoji tuopa]]. Iki 2011 m. seniausias parkoparke buvo Gedimino ąžuolas. Pasakojama, kad vykdamas į [[Veliuona|Veliuoną]] paskutinį kartą čia puotavo Ldk [[Gediminas]].

Įrengta Šaulių aikštė (tarpukario joje rinkdavosi šauliai), yra Draugystės, Meilės kalnai, skroblų alėja veda link Beždžionkalnio (pasakojama, kad vienas pilies savininkas turėjo beždžionę, kuriakurią labai mylėjo, o po jos mirties palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį).
 
Pilies šiaurinėje pusėje yra raudonų plytų malūnas, pastatytas [[1877]] m. Jame buvo dvaro tarnų gyvenamosios patalpos, ratinė. Tarpukariu jame dar buvo gyvenama, kai kuriose patalpose pilti javai. [[1923]] m. pastate įkurtas malūnas.