Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Homobot pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Coyote Cósmico v Carlos Castañeda keitimas) |
|||
Eilutė 62:
[[Vaizdas:Lietuva (Lithuania).March towards the Cross.jpg|thumb|left|Freska [[Strasbūras|Strasbūro]] protestantiškoje Saint-Pierre-le-Jeune bažnyčioje, rodanti įvairias šalis kelyje į krikščionybę. Lietuva (''Litavia'') pavaizduota su jos stačiatikiškomis žemėmis (''Orient'')]]
Susidarė [[Lietuvos kunigaikštystė]]s [[pagrindu]], greičiausiai prie jos prisijungus kelioms kitoms [[baltai|baltų]] gentinėms žemėms ([[kunigaikštystė]]ms). XIII a. valstybė įgavo karalystės statusą, tačiau [[Mindaugas|Mindaugo]] Lietuvos karalystės istorija baigėsi su jo mirtimi. Naujas valstybės konsolidacijos periodas prasidėjo nuo XIV a. pradžios.
Mongolų įsiveržimas į Europą ir prieš tai įvykęs Kijevo Rusios susiskaldymas regione sukūrė politinį vakuumą, dėl to XIV a. LDK žymiai sustiprėjo ir išsiplėtė. Ją ypač sustiprino [[Gediminaičių dinastija]] (XIV–XVI a.). Didysis kunigaikštis [[Gediminas]] gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras). Jo sūnus [[Algirdas]] toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis [[Kęstutis]]. Dalis rusų kunigaikštysčių buvo užkariautos, dalis [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] susilpnėjimo laikotarpiu prisijungė pačios. Prie Lietuvos buvo prijungta visa dabartinės centrinės ir rytų Baltarusijos teritorija, dabartinė Ukraina ir Vakarų Rusija. [[Rytų slavai|Rytų slavų]] kunigaikštysčių politinė struktūra daugeliu atvejų buvo išlaikyta, ypač pietuose, kur buvo įkurtos vasalinės kunigaikštystės Algirdo sūnums.
Eilutė 70:
Vakaruose didžiausia grėsme Lietuvai buvo [[Vokiečių ordinas]], kurio nuolat rengiami [[kryžiaus žygiai]] paskatino svarstyti sąjungos su Lenkija galimybes. Algirdo sūnus [[Jogaila]] 1386 m. apsikrikštijo ir tapo [[Lenkijos karalius|Lenkijos karaliumi]]. Dar iki krikšto [[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis|1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]], kuri padėjo pagrindus Lietuvos-Lenkijos unijai. Krėvos sutartimi buvo sudaryta personalinė unija tarp Lenkijos ir Lietuvos, tačiau Lietuvoje valdę Jogailos pusbrolis Vytautas vykdė savarankišką politiką.
[[XIV amžiaus 9-as dešimtmetis#1387|1387]] m. Jogaila krikštijo lietuvius Vilniuje. Būtent šie metai laikomi oficialia Lietuvos krikšto data, nes [[Mindaugas|Mindaugui]] tikrai ar tariamai atsimetus nuo krikšto Lietuva vėl buvo laikyta [[pagonys|pagoniška]] šalimi. Nors krikštas gerokai sustiprino Lietuvos tarptautinę
XV a. nugalėjus Vokiečių ordiną Lietuvos ir Lenkijos unija galėjo ir nutrūkti, nes dingo bendras interesas, tačiau iškilo Maskvos valstybės grėsmė. 1480 m. Maskva galutinai atsikratė priklausomybės nuo mongolų ir ėmė skelbtis Kijevo Rusios teisių perėmėja. XV a. pabaigoje ir ypač XVI a. prasidėjo nuolatiniai LDK karai su ja.
| |||