Panonijos lyguma: Skirtumas tarp puslapio versijų

Didžioji lygumos dalis yra [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Serbija|Serbijoje]] ([[Vojvodina|Vojvodinoje]]), tačiau taip pat užima dalį [[Rumunija|Rumunijos]] ([[Krišana]], [[Banatas]]), [[Kroatija|Kroatijos]] ([[Vidurio Kroatija]], [[Slavonija]]), [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] (šiaurinė dalis), [[Austrija|Austrijos]], [[Slovakija|Slovakijos]] ([[Karintija]], [[Štirija]], [[Karintija]]), [[Ukraina|Ukrainos]] ([[Užkarpatė]]) teritorijų.

Senovėje regionas ribojosi su [[Dakija]] rytuose. Pietuose buvo [[Ilyrija]], vakaruose - – kalnuotasis [[Norikas]], šiaurėje - – [[Germanija]]. Jis neturėjo atskiros etninės grupės, ir jame maišėsi įvairios tautos: Panonijos gyventojai buvo [[trakai]], [[ilyrai]] ir [[dakai]]. Keltų migracijos laikais čia atsikėlė [[keltai]] [[bojai]], kurie įgijo hegemoniją didelėje dalyje Panonijos. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą rytinę Panoniją kontroliavo [[Dakų karalystė]].

I a. didžioji dalis teritorijos atiteko [[Romos imperija]]i. Dakų kontroliuotoje teritorijoje į rytus nuo Tisos sukurta [[Dakija (Romos provincija)|Dakijos provincija]], o į vakarus nuo Dunojaus - – [[Panonija|Panonijos provincija]]. Tarp jų buvo Romos nekontroliuojamos žemės, kurias tuo metu kontroliavo [[jazygai]]. Romėnų laikais pastatyti pirmieji miestai, pradėta plėsti romėniškoji kultūra.