Pastovys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Tyzenhauzų klasicistiniai rūmai ir parkas'''. Pagal italų architekto Džiuzepės de Sako projektą [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus II pusėje [[Antanas Tyzenhauzas|Antano Tyzenhauzo]] pradėti statyti rūmai galutinai pabaigti [[1850 m.|1850]] m. jo sūnėno, [[Grafas (titulas)|grafo]] [[Konstantinas Tyzenhauzas|Konstantino Tyzenhauzo]] rūpesčiu. Vilniaus krašto bajoraitė Gabrielė Giunterytė - Puzinienė apie savo dėdės [[Konstantinas Tyzenhauzas|K. Tyzenhauzo]] Pastovių rūmus [[XIX amžius|XIX]] amžiaus I pusėje rašė: "jie turėjo kvadratinę formą ir iš pradžių buvo tik fligelis, bet jam iš šono buvo pristatytas privažiavimas su kolonada, žvelgiančia į miestelį. Iš didelio priebučio, iškloto [[Marmuras|marmuru]], į kairę eina eilė kambarių su plafonais, puoštų gipsiniais lipdiniais ir marmuro židiniais, ant sienų ten kabojo geriausių meistrų paveikslai. Į dešinę ėjo salės, paverstos [[Ornitologija|ornitologijos]] kabinetu, bet toji namo dalis, pašvęsta menui ir mokslui, buvo negyvenama ir tuščia. Dėdės šeima užėmė kitą, kuklesnę, rūmų pusę, prie kurios privažiuodavai iš kitos pusės pro vartus, tarsi mieste, į kiemą, kupiną judėjimo ir gyvybės, į kurį vedė trys priebučiai. Po kiemą vaikštinėjo [[povai]] ir [[gervės]], ten suskrisdavo veisliniai [[Karveliniai|balandžiai]], o vižlai gulėdavo saulėje. Prieškambaryje laikrodis su sunkiais svarsčiais skambino ir murkė valandas, aplenkdamas pačią saulę. Toliau - trys ilgi kambariai vienas paskui kitą sudarė apartamentą. Pirmajame stovėjo ištraukiamas stalas, skirtas valgyti, kitame - [[Biliardas|biliardo]] stalas ir dėdės [[violončelė]]. Ant baltų sienų kabėjo gražios įstiklintos graviūros [[Juodmedis|juodmedžio]] rėmuose, palei sienas stovėjo išrikiuoti baldai: [[Raudonmedis|raudonmedžio]] kanapa ir kieti krėslai, aptraukti juoda ašutine<ref>Gabrielė Giunterytė - Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose, 2005, Vilnius, p. 130-131.</ref>. Dabar buvusiuose rūmuose veikia [[Pastovių rajonas|Pastovių rajono]] centrinė ligoninė.