Pastovys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 38:
[[1791 m.|1791]] m. Pastoviui suteiktos miesto teisės ir jis iki [[1796 m.|1796]] m. tapo Užnerio pavieto administraciniu centru. Per [[1795 m.|1795]] m. [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiajį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]] Pastovys iki [[1921 m.|1921]] m. pateko į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį.
[[1814 m.|1814]]-[[1853 m.|1853]] m. Pastovis valdė [[Grafas (titulas)|grafas]] [[Konstantinas Tyzenhauzas]], kuris čia įkūrė [[Ornitologija|ornitologijos]] muziejų, biblioteką ir meno galeriją, užbaigė statyti ir įrengė [[Klasicizmo architektūra|klasicistinius]] rūmus.
== Paveldas ==
'''Tyzenhauzų klasicistiniai rūmai ir parkas'''. Pagal italų architekto Džiuzepės de Sako projektą [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus II pusėje [[Antanas Tyzenhauzas|Antano Tyzenhauzo]] pradėti statyti rūmai galutinai pabaigti [[1850 m.|1850]] m. jo sūnėno, [[Grafas (titulas)|grafo]] [[Konstantinas Tyzenhauzas|Konstantino Tyzenhauzo]] rūpesčiu. Vilniaus krašto bajoraitė Gabrielė Giunterytė - Puzinienė apie savo dėdės [[Konstantinas Tyzenhauzas|K. Tyzenhauzo]] Pastovių rūmus [[XIX amžius|XIX]] amžiaus I pusėje rašė: "jie turėjo kvadratinę formą ir iš pradžių buvo tik fligelis, bet jam iš šono buvo pristatytas privažiavimas su kolonada, žvelgiančia į miestelį. Iš didelio priebučio, iškloto marmuru, į kairę eina eilė kambarių su plafonais, puoštų gipsiniais lipdiniais ir marmuro židiniais, ant sienų ten kabojo geriausių meistrų paveikslai. Į dešinę ėjo salės, paverstos ornitologijos kabinetu, bet toji namo dalis, pašvęsta menui ir mokslui, buvo negyvenama ir tuščia. Dėdės šeima užėmė kitą, kuklesnę, rūmų pusę, prie kurios privažiuodavai iš kitos pusės pro vartus, tarsi mieste, į kiemą, kupiną judėjimo ir gyvybės, į kurį vedė trys priebučiai. Po kiemą vaikštinėjo povai ir gervės, ten suskrisdavo veisliniai balandžiai, o vižlai gulėdavo saulėje. Prieškambaryje laikrodis su sunkiais svarsčiais skambino ir murkė valandas, aplenkdamas pačią saulę. Toliau - trys ilgi kambariai vienas paskui kitą sudarė apartamentą. Pirmajame stovėjo ištraukiamas stalas, skirtas valgyti, kitame - biliardo stalas ir dėdės violončelė. Ant baltų sienų kabėjo gražios įstiklintos graviūros juodmedžio rėmuose, palei sienas stovėjo išrikiuoti baldai: raudonmedžio kanapa ir kieti krėslai, aptraukti juoda ašutine<ref>Gabrielė Giunterytė - Puzinienė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose, 2005, Vilnius, p. 130-131.</ref>.
'''Buvę [[Antanas Tyzenhauzas|Antano Tyzenhauzo]] manufaktūrų pastatai'''.
| |||