Pastovys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22:
}}
'''Pastovys''' (arba '''Pastovis''', '''Pastoviai''') – miestas [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Vitebsko sritis|Vitebsko srities]] [[Pastovių rajonas|Pastovių rajono]] centras. Įsikūręs prie [[Medila|Medilos]] (dešiniojo [[Birvėta|Birvėtos]] intako) upės. Nuo [[Švenčionys|Švenčionių]] nutolęs 50 km., nuo [[Lietuva|Lietuvos]] sienos ir [[Adutiškis|Adutiškio]] - 20 km. Miestą kerta geležinkelis [[Lentupis]]–[[Polockas]]. [[Linas|Linų]] gamykla, maisto pramonė. [[2016 m.|2016]] m. sausio 1 d. Pastovyje buvo 20 039 gyventojai<ref>[http://www.belstat.gov.by/ofitsialnaya-statistika/solialnaya-sfera/demografiya_2/metodologiya-otvetstvennye-za-informatsionnoe-s_2/index_4945/ Численность населения на 1 января 2016 г. и среднегодовая численность населения за 2015 год по Республике Беларусь в разрезе областей, районов, городов и поселков городского типа.]</ref>.
== Miesto simboliai ==
== Istorija ==
Nuo [[IX amžius|IX]] amžiaus Pastovio žemės priklausė [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštystei]], nuo [[XII amžius|XII]] amžiaus pradžios iki [[XIV amžius|XIV]] amžiaus I pusės - [[Vitebsko kunigaikštystė|Vitebsko kunigaikštystei]], kurią [[1320 m.|1320]] m. [[Algirdas]] dalinės kunigaikštystės statusu prijungė prie [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]].
Iki [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus vidurio Pastovys buvo nedidelė gyvenvietė su turgaus aikšte, iš kurios vedė prekybos keliai į [[Druja|Drują]] ir [[Medilas|Medilą]]. Gyvenvietėje buvo [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikų]], [[Unitai|unitų]] bažnyčių, [[Pranciškonai|pranciškonų]] vienuolynas.
Pastovys ypač išaugo [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus II pusėje valdant Lietuvos ūkio reformuotojui, [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dvaro iždininkui [[Antanas Tyzenhauzas|Antanui Tyzenhauzui]]. Didikas tėvoninę valdą siekė paversti svarbiu kultūros ir pramonės centru, įkūrė [[Manufaktūra|manufaktūrų]], tarp jų - popieriaus ir drobės. [[1782 m.|1782]]-[[1785 m.|1785]] m. Pastovyse veikė [[Teatras|teatro]] mokykla, A. Tyzenhauzo perkelta iš [[Gardinas|Gardino]]. Jo iniciatyva miestelis perplanuotas pagal italų architekto Džiuzepės de Sako projektą. Suformuota erdvi Turgaus aikštė, aplink ją iškilo [[Manufaktūra|manufaktūrų]] darbininkų namai, raštinės ir teismo pastatai, gydytojo namas, užeiga, trys užvažiuojamieji namai. Iki mūsų dienų išliko 8 iš 22 [[Antanas Tyzenhauzas|A. Tyzenhauzo]] laikų pastatų. Viename jų, buvusiuose užvažiuojamuose namuose, veikia Kraštotyros muziejus<ref>Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 336-337.</ref>.
[[1791 m.|1791]] m. Pastoviui suteiktos miesto teisės ir jis iki [[1796 m.|1796]] m. tapo Užnerio pavieto administraciniu centru. Per [[1795 m.|1795]] m. [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiajį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą]] Pastovys iki [[1921 m.|1921]] m. pateko į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį.
[[1814 m.|1814]]-[[1853 m.|1853]] m. Pastovis valdė [[Konstantinas Tyzenhauzas]], kuris čia įkūrė [[Ornitologija|ornitologijos]] muziejų ir meno galeriją.
== Paveldas ==
| |||