Kaukazo kalnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 78.62.90.225 (Aptarimas) darytas keitimas 4560947 vikifikuota
Eilutė 1:
[[Vaizdas:VittfarneGeorgien_155.jpg|thumb|200px|right|Kaukazo kalnai]]
'''Kaukazo kalnai''' ({{ru|Кавказские горы}}, {{ka|კავკასიონი}}, {{az|Qafqaz dağları}}, {{hy|Կովկասյան լեռներ}}) yra kalnų grandinė tarp [[Juodoji jūra|Juodosios]], [[Azovo jūra|Azovo]] ir [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] jūrų, [[Kaukazas|Kaukazo]] regione. Iš šiaurės kalnus riboja [[Kumos-Manyčiaus įduba]], pietine riba vedama maždaug [[Araksas|Arakso]] upe. Kalnynas, susidaręs maždaug prieš 28,5-235–23,8 milijonus metų, dažniausiai laikomas pietrytine [[Europa|Europos]] riba.
 
== Geologija ==
[[Didysis Kaukazas]] prasideda [[Sočis|Sočio]] apylinkėse, šiaurrytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ši grandinė tęsiasi pietryčių kryptimi ir beveik pasiekia [[Baku]] prie Kaspijos jūros.
 
Pagrindinę Kaukazo kalnų dalį sudaro [[Didysis Kaukazas]]. Jis prasideda [[Sočis|Sočio]] apylinkėse, šiaurrytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ši grandinė tęsiasi pietryčių kryptimi ir beveik pasiekia [[Baku]] prie Kaspijos jūros. Šį masyvą sudaro Pagrindinis arba Vandenskyros kalnagūbris bei Šoninis kalnagūbris. Aukščiausios viršūnės – [[Elbrusas]] (5642 m; aukščiausias Europoje) ir [[Kazbekas]] (5033 m). Didžiojo Kaukazo kalnagūbriams būdingas alpinis reljefas, [[kuesta|kuestos]], karstiniai dariniai ([[Voronjos urvas|Voronjos]], [[Naujojo Atono urvas|Naujojo Atono]] urvai, [[Sataplija]] ir kt.). Nuo šiaurinių Didžiojo Kaukazo šlaitų iki Kumos-Manyčiaus įdubos tęsiasi [[Priekaukazė]], kuri skiria [[Stavropolio aukštuma|Stavropolio aukštumą]] nuo Kubanės-Azovo jūros bei [[tereko-Kumos žemuma|Tereko-Kumos]] žemumų. Į pietus nuo Didžiojo Kaukazo driekiasi akumuliacinės [[Kolchidės žemuma|Kolchidės]] (vakaruose) ir [[Kuros-Arakso žemuma|Kuros-Arakso]] (rytuose) žemumos. Jos skiria Didįjį Kaukazą nuo [[Užkaukazė]]s kalnyno, kurį sudaro [[Mažasis Kaukazas]] (iki 3724 m, Giamišo k.) bei vulkaninis [[Armėnijos kalnynas]]. Taip pat prie Kaukazo priklauso pietryčiuose iškilę [[Talyšo kalnai]] (iki 2477 m), už kurių driekiasi [[Lenkoranės žemuma]].
[[Mažasis Kaukazas]] plyti paraleliai Aukštutiniam Kaukazui, apie 100 km į pietus nuo jo. Šioje kalnų grandinėje yra [[Gruzija|Gruzijos]], [[Armėnija|Armėnijos]] ir [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] sienos.
 
Kaukazas – epigeosinklininiai ir iš dalies epiplatforminiai Viduržemio jūros juostos alpinės kalnodaros kalnai. Ašinę dalį sudaro megantiklinorijus su užgesusių ugnikalnių kūgiais.
Aukščiausia Kaukazo kalnų viršūnė (taip pat ir visos Europos) yra [[Elbrusas]], kurio aukštis siekia 5 642 metrus virš jūros lygio.
 
Kaukazo kalnuose gausu [[nafta|naftos]], [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]], [[akmens anglis|akmens anglies]], [[geležis|geležies]], [[manganas|mangano]], [[varis|vario]], [[molibdenas|molibdeno]], [[švinas|švino]], [[cinkas|cinko]] ir kitų metalų, trykšta [[mineralinės versmės]].
Kaukazo kalnai yra etniškai labai įvairiame ir problematiškame [[Kaukazas|Kaukazo regione]].
 
== Klimatas ==
{{geostub}}
Kaukazo kalnai driekiasi ties vidutinių platumų ir subtropikų klimato juostų riba. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Priekaukazėje nuo -2 °C iki -5 °C, Užkakaukazėje – tarp +4 ir +6 °C. Vasarą didesnis temperatūrų skirtumas yra tarp rytinės ir vakarinės pusės. Vakaruose vidutinė liepos temperatūra 23–24 °C, rytuose – 25–29 °C. Kalnuose, 2000 m aukštyje, temperatūra sausį būna apie -8 °C, rugpjūtį (šilčiausias mėnuo) apie 13 °C. Aukščiau būdingas šaltas aukštikalnių klimatas. Priekalnėse vidutinis metinis [[krituliai|kritulių]] kiekis svyruoja nuo 200 mm (Kuros-Arakso žemumoje) iki 1800 mm (Kolchidės žemumoje); kalnuose – apie 2500 mm, o pavėjiniuose vakariniuose bei pietvakariniuose šlaituose – iki 4000 mm.
{{Commons|Category:Caucasus|no=T}}
 
== Hidrografija ==
 
Rytinės Kaukazo dalies upės priklauso nenuotakiam Kaspijos jūros baseinui – kalnuose prasideda [[Terekas]], [[Sulakas (upė)|Sulakas]], [[Samuras]], [[Kura]] (su [[Araksas|Araksu]], [[Alazanis|Alazaniu]] ir kt.). Vakarinės pusės upės savo vandenis neša daugiausia į Azovo jūrą – [[Kubanė]] su gausiais intakais ([[Belaja (Kubanė)|Belaja]], [[Laba]], [[Urupas|Urupu]] ir kt.). Tiesiai į Juodąją jūrą nuo Kaukazo teka gana trumpos, bet labai vandeningos upės – [[Inguris]], [[Rionis]], [[Mzymta]], [[Čoruhas]] ir kt. Didžiausias Kaukazo ežeras – [[Sevanas]].
 
Kalnuose gausu sniegynų ir [[ledynas|ledynų]]. Pastarųjų yra per 2000, jų bendras plotas siekia 1428 km². Didžiausi ledynai – [[Dychsu]], [[Bezengis]], [[Karaugomas]], [[Caneras]] ir kt.
 
== Gamta ==
 
Dėl vertikaliojo zoniškumo Kaukazui būdingi įvairiausi kraštovaizdžiai. Didžiojo Kaukazo pietiniuose šlaituose, Mažojo Kaukazo šiauriniuose šlaituose ir Talyšo kalnuose auga subtropiniai miškai, kuriuose vyrauja plačialapiai ir spygliuočiai medžiai. Mažojo ir Didžiojo Kaukazo aukštikalnėms bei Armėnijos kalnynui būdingos alpinės žemažolės pievos, sausringesnėse srityse – pievinės [[stepė]]s. Pačiose aukštikalnėse riogso ledynai, akmenynai, uolų nuobirynai. Priekaukazėje driekiasi stepės, o Užkaukazėje – [[pusdykumė]]s.
 
Kaukazo gamta saugoma daugelyje draustinių ir rezervatų: [[Kaukazo rezervatas|Kaukazo]], [[Teberdos rezervatas|Teberdos]], [[Ricos rezervatas|Ricos]], [[Diližano rezervatas|Diližano]] ir kt.<ref>{{GEC|181–182}}</ref> Kalnuose ir priekalnėse gausu kurortų, sanatorijų, poilsiaviečių, įrengtos slidinėjimo trasos. Svarbiausi kurortai – [[Sočis]], [[Tuapsė]], [[Suchumis]], [[Batumis]]. Vakarinės pusės draustiniai bei [[Svanetija|Aukštutinės Svanetijos]] kraštovaizdžiai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
 
 
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{Commons|Category:Caucasus|no=T}}
 
[[Kategorija:Kaukazo kalnai| ]]