Lukiškės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 22:
[[Vaizdas:Lukiskiu cerkve.jpg|thumb|left|[[Vilniaus Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė]]]]
Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo totoriaus Luko Petravičiaus, kuriam Ldk [[Vytautas]] [[XIV a.]] pabaigoje ar [[XV a.]] pradžioje čia paskyrė didelį žemės sklypą.
Jos buvo vadinamos taip pat '''''Totorių Lukiškėmis''''' arba '''''Totorija'''''. Nuo [[XVI a.]] Lukiškės tapo uostu. Palei Nerį buvo pirklių sandėliai. Lukiškių šile XVI a. buvo dvaras. [[1553]]–[[1561]] m. [[Mikalojus Radvila Juodasis]] jame priglaudė [[Evangelikai reformatai|evangelikus reformatus]]. [[1584]] ir [[1593]] m. [[Stanislovas Radvila]] dvarą perdavė [[jėzuitai|jėzuitams]] vasarvietei; apylinkė pavadinta '''''Jėzuitų Lukiškėmis'''''.
[[XVII a.]] Lukiškės tapo Vilniaus priemiesčiu, susiformavo trys gatvės. Lukiškėse buvo įrengtos vargingųjų Vilniaus miestiečių kapinės. Didikas Jurgis Liutauras Chreptavičius Lukiškėse vienuoliams [[Dominikonų ordinas|dominikonams]] padovanoja žemės sklypą ir pinigų, kad šie kapinėse pastatytų bažnyčią. [[1642]] m. dominikonai pastato medinę [[Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia|Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią]], netrukus – vienuolyną. [[1677]] m. įsteigta parapija, kuri veikė iki [[1948]] m. Per [[Abiejų Tautų Respublika|LLV]] karą [[1654]]–[[1667]] m. su [[Rusija]] ir per [[1700]]–[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] Lukiškės smarkiai nukentėjo, sudegė bažnyčia ir vienuolynas. [[1722]] m. atstatyta bažnyčia ir [[1739]] m. atstatytas vienuolynas buvo pirmieji mūriniai pastatai Lukiškėse. [[1757]]–[[1761]] m. architektas [[Jonas Kristupas Glaubicas]] jėzuitams suprojektavo 3 aukštų rūmus su [[mansarda|mansardomis]], o vėliau rūmai ir pastatyti, o [[1872]] m. sunyko. Apie [[1800]] m. Jėzuitų Lukiškės imtos vadinti [[Vingis|Vingiu]]. [[XIX a.]] namai Lukiškėse statyti neplaningai, paliekant vietos tik siauroms gatvelėms. [[1860]] m. Lukiškių aikštėje įrengtas miesto turgus. XIX a. viduryje nutiestos svarbiausios gatvės – Šv. Jurgio (dabar Gedimino) prospektas ir [[Pamėnkalnis|Pamėnkalnio]], XIX a. 2-ojoje pusėje Lukiškės prijungtos prie Vilniaus. [[1891]] m. prospektas iki Lukiškių aikštės išgrįstas ir apsodintas liepomis. [[1897]] m. pastatyti teismo rūmai, [[1898]]–[[1903]] m. – Lukiškių kalėjimas. [[1908]] m. [[Juozapas Montvila|Juozapo Montvilos]] iniciatyva pradėtas statyti triaukščių gyvenamųjų namų kvartalas, dar vadinamas Lukiškių arba Montvilos kolonija.▼
Lukiškėmis XV–XVI a. dar buvo vadinama didelė teritorija į vakarus nuo miesto, iki pat Žemųjų Panerių. Radvilų valdoma jų dalis (šiaurėje, su Vingiu) vadinta Didžiosiomis, o Astikų (pietuose) – Mažosiomis Lukiškėmis. 1646 ir 1648 m. planuose Lukiškėse dar nupiešti dideli miško masyvai – ties Vingiu ir palei Neries pakrantę upe žemyn.
[[1940]] m. Lukiškių aikštėje įsikūrė [[NKVD]]. [[1941]]–[[1944]] m. per [[Vokietija|Vokietijos]] okupaciją Lukiškėse įsikūrė [[gestapas]]. 1944 m. čia vėl įsikuria NKVD. [[1948]] m. uždaryta bažnyčia (iki [[1992]] m.). [[1950]] m. Lukiškės priskirtos [[Vilniaus miestas|Vilniaus miesto]] Spalio rajonui. [[1952]] m. baigus rekonstruoti aikštę, ji buvo pervadinta Lenino aikšte. [[1990]] m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vėl imtas vartoti Lukiškių vardas.▼
▲[[XVII a.]] Lukiškės tapo Vilniaus priemiesčiu, susiformavo trys gatvės. Lukiškėse buvo įrengtos vargingųjų Vilniaus miestiečių kapinės. Didikas Jurgis Liutauras Chreptavičius Lukiškėse vienuoliams [[Dominikonų ordinas|dominikonams]] padovanoja žemės sklypą ir pinigų, kad šie kapinėse pastatytų bažnyčią. [[1642]]
▲[[1940]]
== Nuorodos ==
|