Jutimo organai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Skonio receptorių gausu skonio svogūnėliuose. Ypač jų daug '''liežuvio''' gale, kraštuose ir užpakalinėje dalyje, ryklės ir minkštojo gomurio sienelėje. Skonio receptorius sudirgina skystos arba [[vanduo|vandenyje]] bei seilėse ištirpusios medžiagos. [[maistas|Maisto]] temperatūra taip pat padeda pajusti skonį. Maistas sudirginus skonio receptorius, juose atsiranda jaudinimas. Nerviniai impulsai skonio nervinėmis skaidulomis perduodami didžiųjų pusrutulių žievės skonio zonai. Čia galutinai atskiriamas maisto skonis. Skonis padeda nustatyti maisto kokybę, išskirti [[virškinimas|virškinimo]] sultis ir virškinti.

 

: ''Pagrindiniai straipsniai: [[Lytėjimas]], [[Oda]] ir [[Mechaniniai receptoriai]].''

Gleivinėse ir [[oda|odoje]] yra nemažai receptorių, ypač jų daug liežuvyje, pirštuose ir delnuose. Liečiant ar slegiant odos paviršių, nerviniai impulsai siunčiami į galvos smegenų odos jautrumo zoną. Gleivinių ir odos receptoriai reaguoja į [[šiluma|šilumą]] ir [[šaltis|šaltį]]. Skausmo receptorius sudirgina bet koks poveikis, galintis pažeisti audinį arba organą. Iš skausmo taškų einantys impulsai skatina atitraukti ranką nuo karšto arba aštraus daikto.