Arvadas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sala buvo apgyvendinta II tūkstantmetyje pr. m. e. [[finikiečiai|finikiečių]] ir greičiausiai vadinta '''Ajnuku''' (𐤀𐤉𐤍𐤊). Čia bazavosi galingas finikiečių jūrų laivynas. Graikai salą vadino '''Aradu''' ({{grc|Άραδος}}) arba '''Arfadu'''. [[Seleukidai|Seleukidų]] laikais, valdant [[Antiochas I Soteras|Antiochui I Soterui]], sala pervadinta į '''Pierijos Antiochiją''' (''Αντιόχεια της Πιερίας''). Sala buvo įtvirtinta masyvia siena, sudaryta dirbtinė krantinė. [[Kryžiaus žygiai|Kryžiaus žygių]] metu, Arvadas (tada vadintas '''Ruado sala''') tapo svarbiu kryžiuočių fortu. [[1291]] m. žlugus Jeruzalės karalystei, kryžiuočiai pasitraukė į [[Kipras|Kiprą]], tačiau [[1300]] m. prasidėjus mongolų antpuoliams Sirijoje, vėl užėmė salą. Popiežius [[Klementas V]] paskyrė salą [[tamplieriai|tamplieriams]]: jie laikė 120 riterių, 500 lankininkų ir 400 sirų pagalbininkų garnizoną. Vėliau [[mameliukai]] atkovojo teritorijas iš mongolų, o [[1302]] m. apgulė Ruadą. Po ilgo priešinimosi kryžininkaikryžiuočiai pasidavė. Lankininkai ir sirai nužudyti, o riteriai išsiųsti į [[Kairas|Kairo]] kalėjimą.