Tojotomi Hidejoši: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Aurre94 (aptarimas | indėlis)
Ikėliau naują straipsnį šia tema, kuris yra pilnesnis ir išsamesnis. Informacija iš prieš tai buvusio teksto išliko, tačiau viskas pateikta nuosekliau ir aiškiau.
Eilutė 11:
| tautybė = japonas
| sutuoktinis =
| tėvas = [[JaemonasKinošita Jaemon]]
| motina =
| vaikai =
Eilutė 29:
| pastabos =
|vikiteka= Category:Toyotomi Hideyoshi
}}'''Tojotomi Hidejoši''' (豊臣 秀吉, 1537 m. vasario 2 d. – 1598 m. kovo 26 d.) – antrasis Japonijos suvienytojas, žymus karys, generolas, feodalas, [[samurajus]], politikas bei strategas. Gyvenęs [[Sengoku laikotarpis|Sengoku]] laikotarpiu. Tojotomi Hidejoši buvo savo [[Oda Nobunaga|Oda Nobunagos]] įpėdinis ir užbaigė Sengoku laikotarpį.{{Japoniškas tekstas}}
}}
== Vardo kilmė ==
{{Japoniškas tekstas}}
'''Tojotomi Hidejoši''' (豊臣 秀吉, [[1536]] m. [[vasario 2]] d. – [[1598]] m. [[rugsėjo 18]] d.) buvo [[Sengoku laikotarpis|Sengoku laikotarpio]] [[daimis]], kuris suvienijo [[Japonija|Japoniją]]. Tojotomi Hidejoši buvo savo pono [[Oda Nobunaga|Odos Nobunagos]] įpėdinis ir užbaigė Sengoku laikotarpį. Jo valdymas dažnai vadinamas [[Momojama laikotarpis|Momojama laikotarpiu]] pagal jo pilį. Tojotomi Hidejoši atsimenamas dėl daugybės pradėtų kultūrinių tradicijų, pavyzdžiui, jis leido tik [[samurajus|samurajams]] nešiotis ginklus. Hidejoši laikomas antruoju iš Japonijos „vienytojų“.<ref name="Holmes">Richard Holmes, The World Atlas of Warfare: Military Innovations that Changed the Course of History, Viking Press 1988. p. 68.</ref>.
 
Tojotomi Hidejoši tikrasis vardas buvo Hijošimaru Kinošita. Vėliau jis buvo pakeistas į Tokičiro Kinošita. 1562 m. jis dar kartą pasikeitė savo vardą į Hidejoši, o 1573 m. – pavardę į Hašiba. Pagaliau 1587 m. jis buvo paskirtas ministru ir jam buvo suteikta Hidejoši pavardė. <ref name=":0">1995. Japan: an illustrated encyclopedia. Tokyo: Kodansha.</ref>
== Pradžia ==
 
== Ankstyvieji metai ==
Mažai žinoma apie Hidejoši iki [[1570]] m., kai jo vardas atsirado išlikusiuose raštuose ir laiškuose. Jo autobiografija prasideda [[1577]] m., bet joje Hidejoši mažai kalba apie praeitį. Pagal tradiciją, jis gimė Nakamura-ku, Nagoya (anksčiau [[Ovario žemė]], dabar [[Aičio apskritis]]), [[Oda klanas|Oda klano]] teritorijoje. Jis neturi jokios atsekamos kilmės, jo tėvas buvo valstietis-karys Jaemonas<ref>Berry, Mary. (1982). ''Hideyoshi,'' p. 8.</ref>. Jis neturėjo pavardės, o vardas buvo '''Hijoši-maru''' (日吉丸) ("Saulės dovana"), kuris turi daug variantų.
 
Apie Hidejoši gyvenimą iki 1570 m. nėra labai daug žinoma. Jis gimė 1537 m. Nakamuroje, Ovari provincijoje (dabar [[Aičio prefektūra|Aiči]] prefektūra) ir priklausė Oda klanui. Hidejoši nėra kilęs iš samurajų giminės. Jis buvo valstiečio kareivio Kinošita Jaemon sūnus, kuris tarnavo Oda Nobuhige – Oda Nubonaga tėvui. Būdamas dar berniukas, Hidejoši paliko namus ir iškeliavo į Totomi provinciją (dabar [[Šidzuokos prefektūra|Šidzuoka]] prefektūra) ir ten tapo vasalo pažu. Tačiau jis greit grįžo namo ir pradėjo savo karjerą. Nepaisant Hidejoši valstietiškos kilmės, pagaliau jis tapo vienu iš labiausiai išskirtinių Oda Nobunagos generolų. <ref>Kuwata, T., 2007. Toyotomi Hideyoshi, Encyclopedia Britannica.</ref>
Oda Nobunaga jį pravardžiavo ''Kozar''u t. y. beždžione dėl veido bruožų ir lieso sudėjimo.
 
== Kelias į valdžią ==
Daugybė legendų pasakoja, kad jis buvo pasiųstas į šventyklą mokytis, bet pabėgo ieškoti nuotykių. Pasivadinęs '''Kinošita Tōkičirō''' (木下 藤吉郎) jis iš pradžių susidėjo su [[Imagava klanas|Imagava klanu]] kaip vietinio valdytojo [[Macušita Jukicuna|Macušitos Jukicunos]] tarnas. Jis nukeliavo į [[Imagava Jašimoto|Imagavos Jošimoto]] žemes [[Surugos žemė|Surugoje]], kad pabėgtų su Macušitos patikėtais pinigais.
1557 m. Hidejoši prisijungė prie Oda klano ir tapo tarnu. Tačiau dėl savo linksmo būdo, taktiškumo ir intelekto jis greitai buvo paaukštintas iki samurajaus. 1558 m. Hidejoši susipažino su Oda Nobunaga, kuris greitai pamėgo Hidejoši ir praminė jį saru (beždžione).
 
Tuo metu Imagava Jošimoto, kuris valdė Mikava (Aiči prefektura) bei Totomi ir Suruga žemes (Šidzuoka prefektūra), su savo armija skynėsi kelią link [[Kiotas|Kioto]]. Tačiau jam kelią užtvėrė Nobunaga. Jošimoto buvo nugalėtas Okehadzama mūšyje (1560 m.), kuriame dalyvavo ir Hidejoši. Po šio mūšio Oda Nubonaga tapo vienu galingiausių generolų Sengoku laikotarpyje.
== Iškilimas ==
 
1564 m. Hidejoši vadovavo reidui, kurio metu buvo užimta Inabajama pilis. Po šio reido Oda Nobunaga paaukštino Hidejoši iki generolo pareigų.
[[1547]] m. Hidejoši grįžo į Ovarį ir prisijungė prie Odos Nobunagos vadovaujamo Odos klano kaip žemos pakopos tarnas. Jis tapo pėstininku ir kovėsi [[Okehazamos mūšis|Okehazamos mūšyje]] [[1560]] m., kur Oda Nobunaga nugalėjo Imagavą Jošimoto ir tapo galingiausiu Sengoku daimiu. Pasak jo biografų jis prižiūrėjo [[Kijosu pilis|Kijosu pilies]] taisymą (tuo faktu abejojama) ir prižiūrėjo virtuvę. [[1561]] m. Hidejoši vedė [[Nene]], [[ Asano Nagamasa|Asano Nagamasos]] įdukrą. Jis taisė [[Sunomatos pilis|Sunomatos pilį]] su jaunesniu broliu [[Tojotomi Hidenaga]] ir plėšikais [[Hačisuka Masakacu]] bei [[Maeno Nagajasu]]. Jo pastangos buvo įvertintos, nes pilis buvo priešų teritorijoje. Legendos teigia, kad Sunomatos pilis buvo pastatyta per naktį, o Hidejoši atrado slaptą kelią į Inabos kalną (dabar [[Kinkos kalnas]]) ir taip privertė pasiduoti priešų įgulą.
 
1568 m., kai Oda Nobunaga pradėjo savo kampaniją, kurios tikslas buvo prijungti centrinę Japoniją, Hidejoši kovėsi daugelyje svarbiausių kovų. <ref name=":0" />
Hidejoši buvo labai sėkmingas derybininkas. Dosniais kyšiais jis papirko [[Saitō klanas|Saitō klano]] iš [[Mino žemė]]s samurajus, kad šie pereitų į Odos Nabunagos pusę. Tarp jų buvo ir klano strategas [[Takenaka Hanbei]].
 
Iki 1573 m. Nobunaga nugalėjo du stipriausius feodalus ir stabiliai įsitvirtino centrinėje Honšiu. Taip Omi provincijoje esančios žemės buvo atiduotos Tojotomi Hidejoši. Jis tapo Nakahamos valdovu.
Nobunaga lengvai užėmė [[Gifu pilis|Inabajamos pilį]] [[1567]] m. dėl Hidejoši pastangų, tad nepaisant žemos kilmės, jis tapo vienu iš patikimiausių Nobunagos generolų ir pasivadino '''Hašiba Hidejoši''' (羽柴 秀吉). Naują pavardę sudaro du heroglifai iš Nobunagos pasekėjų [[Niva Nagahide]] ir [[Šibata Kacuie]] pavardžių.
 
== Generolo pareigos valdant Oda Nobunagai (1574-1582) ==
[[1570]] m. [[Anegavos mūšis|Anegavos mūšyje]], kuriame Nobunaga sudarė sąjungą su Tokugava Iejasu, Hidejoši kariai apgulė dvi Asakurų ir Azai klanų pilis. [[1573]] m. po pergalės prieš abu klanus Nobunaga paskyrė Hidejoši trijų rajonų [[Omio žemė]]s šiaurėje daimiu. Iš pradžių įsikūrės buvusioje Azai būstinėje Odani, jis persikėlė į Kunitomo ir pervadino miestą [[Nagahama]] Nobunagos garbei. Vėliau jis persikėlė į Imahamos uostą prie [[Biva (ežeras)|Bivos]]. Čia Hidejoši pradėjo statyti pilį ir perėmė Kunitomo ginklų gamyklos, kurį prieš kelerius metus buvo įkūrę Azai ir Asakuros klanai, valdymą. Jis drastiškai padidino ginklų gamybą. Nobunaga pasiuntė Hidejoši į [[Baltojo garnio pilis|Baltojo garnio pilį]] užkariauti [[Čiūgoku regionas|Čiūgoku regioną]] [[1576]] m.
1575 m. Nobunaga buvo nugalėtas Mori Terumoto pajėgų Išijama Hongandži mūšyje, kuris vyko Osakos įlankoje. Norėdamas nugalėti Mori bazę vakarinėje Honšiu, Nobunaga ten išsiuntė dvi armijas. Nuo 1577 m. Oda Nobunagos paliepimu Hidejoši pradėjo vakarinės Japonijos dalies malšinimą.<ref name=":0" /> Hidejoši užėmė strategiškai svarbią Himejama pilį (dabar vadinama Himedži).
 
1581 m. Hidejoši apsiautė ir užkariavo Tottori tvirtovę Inaboje (dabar Tottori prefektūra), kuri priklausė Mori Tecumoto. Po metų, pasinaudodamas neįprasta užtvindymo taktika, jis užėmė Takamacu pilį (dabar Okajama prefektūra). <ref name=":0" />
Po Honnō-dži incidento, kai [[Akeči Micuhide]] nužudė Oda Nobunaga ir jo vyriausiąjį sūnų [[Oda Nobutada]] [[1582]] m., Hidejoši nugalėjo Akeči [[Jamazaki mūšis|Jamazaki mūšyje]].
 
== Po Oda Nobunagos mirties ==
Susitikime Kijosu pilyje, kur turėjo būti nuspręstas Nobunagos įpėdinis, Hidejoši atmetė svarbiausią kandidatą [[Oda Nobutaka]] ir jo rėmėją svarbiausią klano generolą Šibata Kacuie, paremdamas Nobunagos jauną sūnų [[Oda Hidenobu]]. Gavęs kitų klano vyresniųjų ([[Niva Nagahide]] ir [[Ikeda Cuneoki]]) paramą, Hidejoši užsitikrino Hidenobu poziciją ir savo paties įtaką klanui. Tačiau kilo įtampa tarp Hidejoši ir Kacuie ir [[Šizugatake mūšis|Šizugatake mūšyje]] kitais metais Hidejoši nugalėjo Kacuie armiją, sutvirtino savo galią ir perėmė klano valdymą.
 
1582 m., po sukilimo, kuriam vadovavo Akeči Micuhide, Oda Nobunaga nusižudė.
[[1583]] m. Hidejoši pradėjo statyti [[Osakos pilis|Osakos pilį]]. Pastatyta ant Išijama Hongandži šventyklos, kurią sugriovė Nobunaga, pamatų ši pilis tapo paskutine Tojotomi klano citadele po Hidejoši mirties.
 
Po jo mirties Hidejoši susitaikė su Mori Tecumoto ir pajudėjo į rytus, siekdamas atkeršyti. 1582 m. liepos 2 d. vykusiame mūšyje Hidejoši nugalėjo Micuhide Yamazaki.
Nobunagos kitas sūnus [[Oda Nobukacu]] išliko priešiškas Hidejošiui. Jis sudarė sąjungą su Tokugava Iejasu ir abi pusės kovėsi [[Komaki ir Nagakute mūšis|Komaki ir Nagakute mūšyje]], kuris baigėsi lygiosiomis, bet Hidejoši patyrė daug nuostolių. Galiausiai Hidejoši susitaikė su Nobukacu ir pasiuntė savo motiną ir jaunesnę seserį kaip įkaites Tokugavai. Po kurio laiko Tokugava Iejasu sutiko būti Hidejoši vasalu.
 
Oda klano aukščiausių vasalų susirinkime Hidejoši teigė, kad Oda klano galva turėtų tapti Oda Nobunagos anūkas. Tačiau galingiausi Oda klano vasalai rėmė trečiąjį Nobunagos sūnų. 1583 m. vykusioje kovoje Hidejoši nugalėjo vieną iš šių vasalų ir privertė jį įvykdyti savižudybę.[[Vaizdas:OsakaCastleM0704TightCrop.jpg|thumb|200px|left|A atkurta Osakos pilis buvo pastatyta Hidejoši didžiojo ''dondžono'' vietoje. Ikoninė pilis yra Osakos, kaip didelio miesto atsigavimo po Antrojo Pasaulinio Karo, simbolis.]]
== Galios viršūnė ==
[[Vaizdas:Toyotomi Hideyoshi Kaou.svg|thumb|240px|Tojotomi Hidejoši [[Kaō]] (stilizuotas parašas)]]
Kaip Nobunaga, Hidejoši netapo [[šiogūnas|šiogūnu]]. Vietoj to jis susitarė, kad bus įvaikintas į Fudživarų regentų šeimą, taip užsitikrindamas svarbiausius imperatoriaus rūmų titulus, įskaitant regento ([[Kampaku]])<ref name="b179">Berry, p. 168-181.</ref>. [[1586]] m. imperatoriaus rūmai Hidejoši suteikė Tojotomi pavardę. Jis pastatė prabangius Džurakudajaus rūmus [[1587]] m., o kitais metais linksmino [[Imperatorius Go-Jodzėjus|imperatorių Go-Jodzėjų]]<ref>Berry, p. 184-186.</ref>.
 
Tais pačiais metais, užvaldęs dalį tvirtovių, Hidejoši pastatė [[Osakos pilis|Osakos pilį]]. Tuomet jis perėjo prie pagrindinio savo siekio – visos Japonijos užkariavimo ir suvienijimo po 200 metų pertraukos. Taip jis norėjo pabaigti Oda Nobunagos pradėtą darbą.<ref name=":0" />
Po to Hidejoši užėmė [[Kijo žemė|Kijo žemę]]<ref>Berry, p. 85-86.</ref>, o nugalėjęs [[Čōsokabe klanas|Čōsokabe klaną]] gavo [[Šikoku]]. Po to sekė [[Ečiū žemė]]s ir [[Kiūšiū]] užkariavimas. 1587 m. Hidejoši išvijo krikščionių misionierius iš Kiūšiū, kad labiau suvaldytų į krikščionybę atsivertusius daimius<ref>Berry, p. 91-93.</ref>. Kadangi prekyba su europiečiais buvo pelninga, į pavienius krikščionis neoficialiai buvo žiūrima pro pirštus. 1588 m. Hidejoši uždraudė valstiečiams nešioti ginklus ir pradėjo kardų medžioklę<ref>Berry, p. 102-106.</ref>. Iš išlydytų kardų buvo nulieta Budos statula. Ši priemonė užkirto kelią valstiečių maištams ir užtikrino didesnį stabilumą pavienių daimių laisvės kaina. Odavaros apgultis [[1590]] m. prieš Vėlyvąjį Hōdžō klaną [[Kanto regionas|Kanto regione]] užbaigė pasipriešinimą Hidejoši autoritetui<ref>Berry, p. 93-96.</ref>. Jo pergalė žymi [[Sengoku]] laikotarpio pabaigą. Per apgultį Hidejoši pasiūlė Iejasu, kad šis atiduotų tada jo valdomas 5 provincijas mainais į Kanto 8 provincijas, kurias valdė Kitadžo. Iejasu sutiko, o [[Date Masamune]] prisiekė ištikimybe Hidejošiui.
 
Būdamas 45 metų amžiaus Hidejoši valdė Omi ir Harima, taip pat Jamaširo, Tamba (dabar Kioto prefektūra) ir Kavači (dabar Osakos prefektūra) provincijas. Tuomet, nugalėjęs Šibata Kacuie Hidejoši, aneksavo Ečidzen, Kaga ir Noto provincijas (dabar Fukui ir dalis Išikava prefektūros), taip pat Etčiu (dabar [[Tojamos prefektūra|Tojama]] prefektūra) provinciją.
[[1591]] m. vasarį Hidejoši liepė [[Sen no Rikyū]] nusižudyti<ref>Berry, p. 223-225.</ref>. Rikyū buvo ištikimas pasekėjas ir arbatos ceremonijos meistras valdant Nobunagai ir Hidejoši. Su pastarojo parama jis pakeitė arbatos ceremonijos estetiką ir turėjo didelę įtaką įvairiems japonų kultūros aspektams. Teigiama, kad net po savižudybės, Hidejoši statydavo pastatus pagal Rikyū modelius ir principus.
 
1584 m. jis priėmė susitarimą su Tokugava Iejasu, kuris rėmė Oda Nobukacu, Oda Nobunagos sūnų. Tuomet Hidejoši rankose atsidūrė visa Ki provincija (dabar Vakama prefektūra). Pasinaudodamas šia padėtimi, Hidejoši sunaikino organizaciją, kuri priklausė Džiodo šintoistų sektai.
Po to Hidejoši dėmesys nukrypo į [[No]], kurį jis studijavo Komparu stiliumi nuo tapimo regentu. Trumpam apsistojęs Nagojos pilyje ([[Sagos prefektūra]], Kiūšiū) jis išmoko ''Šite'' (pagrindinius vaidmenis) iš 10 No pjesių, kuriuos jis vaidino privesdamas įvairius daimius atlikti ''waki'' (antraielius vaidmenis. Hidejoši netgi vaidino imperatoriui<ref>[[Ichikawa Danjūrō XII|Ichikawa, Danjūrō XII]]. ''Danjūrō no kabuki annai'' (團十郎の歌舞伎案内, "Danjūrō's Guide to Kabuki"). Tokyo: PHP Shinsho, 2008. pp. 139-140.</ref>.
 
1585 m. jis buvo paskirtas kampaku arba imperijos regentu ir galėjo įsakinėti visoms civilinėms ir karinėms pajėgoms imperatoriaus vardu.
Iškilo grėsmė Tojotomi dinastijos ateičiai po Hidejoši mirties, kai [[1591]] m. rugsėji mirė jo vienintelis sūnus Curumacu, kai jam buvo treji metai. Netrukus mirė Hidejoši pusiau brolis [[Tojotomi Hidenaga]] ir Hidejoši padarė įpėdiniu jo sūnų [[Tojotomi Hidecugu]], kurį įsūnijo [[1592]] m. sausį. Hidejoši atsistatydino iš ''kampaku'' (regento) pareigų ir tapo ''taikō'' (atsistatydinusiu regentu). Hidecugu perėmė jo pareigas.
 
1587 m. Hidejoši dar labiau išplėtė savo galios įtaką [[Kiūšiū]] ir užkirto kelią Šimadzu klano įsigalėjimui regione.
== Nuosmukis ir mirtis ==
 
1578 m. liepos 23 d. Hidejoši išleido 11 punktų įsaką, smerkiantį krikščionybę ir draudžiantį atsivertimą į šią religiją.
Silpstant sveikatai Hidejoši norėjo naujų pasiekimų, kad įsiamžintų, ir sugalvojo užkariauti Kiniją (šią mintį turėjo ir Oda Nobunaga), tad surengė dvi blogai pasibaigusias invazijas į Korėją. Norint užkariauti [[Ming dinastija|Ming Kiniją]]<ref>Berry, p. 208.</ref>, jis nuo [[1587]] m. derėjosi su korėjiečiais dėl netrukdomo praėjimo į Kiniją. Būdami kinų sąjungininkai jie atsisakė kalbėtis su Hidejoši ir [[1591]] m. balandį ir liepą uždraudė japonų kariams žygiuoti per Korėją. Tų metų rugpjūtį Hidejoši įsakė ruoštis invazijai.
 
1588 m. visi daimiai (vasalai Japonijoje) prisiekė būti ištikimi ir paklusti imperatoriui ir jo regentui Hidejoši. Tais pačiais metais Hidejoši surengė kardų medžioklę, kurios dėka jam pavyko sumažinti ginkluoto maišto galimybę. Taip pat jis atskyrė valstiečių ir karių sluoksnius. <ref name=":0" />
Pirmoje invazijoje [[Ukita Hideie]] buvo paskirtas lauko maršalu, įsiveržimas į Korėją įvyko [[1592]] m. balandį. [[Koniši Jukinaga]] užėmė [[Seulas|Seulą]], [[Čioson laikotarpis|Joseon dinastijos]] sostinę, [[gegužės 10]] d. ir po keturių mėnesių japonai turėjo kelią į [[Mandžūrija|Mandžūriją]] bei buvo užėmę beveik visą Korėją. Korėjos karalius Seonjo iš Joseon pabėgo į [[Pchenjanas|Pchenjaną]] ir paprašė Kinijos įsikišti. [[1593]] m. Mingų imperatorius [[Wanli]] pasiuntė generolą [[Li Rusong]] su armija sustabdyti planuojamą invaziją į Kiniją bei išvaduoti Korėją. Li atgavo Pchenjaną ir apsupo Seulą. [[Išida Micunari]] sutelkė japonų karius Seule ir atrėmė kinus su kontrataka. Karas pasiekė aklavietę ir susitarus dėl paliaubų japonai apleido Korėjos pusiasalį.
 
== Kanto kampanija ==
Hidejoši antrojo sūnaus [[Tojotomi Hidejori]] gimimas [[1593]] m. iškėlė paveldėjimo problemą. Kad jos būtų išvengta Hidejoši ištrėmė sūnėną ir įpėdinį Hidecugu į [[Kojos kalnas|Kojos kalną]] bei liepė nusižudyti [[1595]] m. rugpjūtį. Jo šeimos nariai, nepasekę Hidecugu pavyzdžiu buvo nužudyti, įskaitant 31 moterį ir kelis vaikus<ref>Berry, p. 217-223.</ref>.
[[Vaizdas:Toyotomi Hideyoshi Kaou.svg|thumb|240px|Tojotomi Hidejoši [[Kaō]] (stilizuotas parašas)]]Tojotomi Hidejoši bandymams užkariauti šiaurės rytų regionus kelią pastojo Hodžio klanas – vienas galingiausių karių klanų Sengoku laikotarpyje. Jie okupavo Kanto regioną. Hidejoši pavyko sutriuškinti Hodžio klano sąjungininkus ir užimti Odavara pilį. Odavara kapituliavo 1590 m. rugpjūčio 12 d., ir Kanto provincijos buvo pertvarkytos. Kad galėtų išstumti Iejasu iš Centrinės Japonijos, Hidejoši atidavė jam šešias Kanto provincijas mainais į Mikava, Totomi ir Suruga.
 
1591 m. Tojotomi Hidejoši sutriuškino ir užkariavo šiaurinę [[Honšiu]] teritoriją. Taip buvo įvykdytas karinis Japonijos suvienijimas. Visa šalies teritorija priklausė Hidejoši arba jam pavaldiems vasalams. Buvo įsteigta nauja feodalinės hierarchijos sistema.
[[1597]] m. Tojotomi nužudė 26 krikščionis kaip kankinius, kad atgrasintų japonus, norinčius atsiversti į krikščionybę.
 
Užkariavęs visą Japoniją, Tojotomi Hidejoši patikėjo patarėjo (kampaku) postą savo sūnėnui – Tojotomi Hidecugu. <ref name=":0" />
Po kelerių metų derybų (nutrūkusių, nes abiejų pusių diplomatai pranešdavo šeimininkams, kad priešininkai nusileisdavo), Hidejoši paskyrė [[Kobajakava Hideaki]] antros invazijos, kuri buvo dar nesėkmingesnė už pirmąją, vadu. Japonų kariai buvo užspausti [[Gyeongsang]] provincijoje. Iki [[1598]] m. birželio japonai desperatiškai kovėsi, atmušė kelias kinų atakas ties Suncheon ir Sacheon miestais, o kinai ruošėsi galutiniam antpuoliui. Korėjiečių partizaninė taktika labai kenkė japonų kariams. Nors Hidejoši pajėgos laimėjo Sochon mūšį visos trys pusės išseko, netgi Hidejoši pripažino, kad nebelaimės karo. Savo karo vadui Korėjoje jis pasakė: „Neleisk mano kariams tapti dvasiomis svetimoje žemėje“<ref name="Holmes"/>. Tojotomi Hidejoši mirė [[1598]] m. [[rugpjūčio 18]] d. Penkių Vyresniųjų Tarybą jo mirtį laikė paslaptyje, kad būtų išlaikyta moralė, o japonai pasitraukė iš Korėjos.
 
== Invazijos į Korėją ==
Neužėmus Korėjos, nebuvo įsiveržta į Kiniją. Karas ne sustiprino, o išsekino Tojotomi iždą ir karinius resursus, o vasalai nesutarė kas kaltas dėl nesekmės. Mintis sukurti Japonijos imperiją, kuri apimtų visą Aziją mirė kartu su juo. Tokugavos uždraudė ne tik karinius įsikišimus į žemyną, bet ir uždraudė ryšius su užsieniečiais. XIX a. pabaigoje japonai vėl kovėsu su Kiniją per Korėją, naudodama tuos pačius kelius kaip Hidejoši.
Tarp 1580 ir 1590 m., prašydamas leidimo Japonijos armijai saugiai pereiti Korėjos teritoriją, Tojotomi Hidejoši išsiuntė ne vieną pasiuntinį pas karalių Sondžo į Korėją. Hidejoši informavo Džoson karalių, kad jis planuoja užkariauti Kiniją ir Indiją. Tačiau karalius Sondžo į Hidejoši laiškus neatsakė.
 
Įgijęs valdžią visoje Japonijoje, Tojotomi Hidejoši pradėjo ruoštis Korėjos užėmimui. Jo galutinis tikslas buvo užkariauti Kiniją ir Filipinus.<ref name=":0" /> Japonijos pajėgos buvo visiškai nepasiruošusios tokio masto planui. 1592 m. vasario mėnesį jis išsiuntė savo pirmą ekspediciją užkariauti Korėjos. 140 000 Japonijos armijos pajėgų kareivių ir 2000 laivų buvo išsiųsti į Korėją. Jie užpuolė [[Busanas|Busan]]<nowiki/>ą, esantį pietrytinėje šalies dalyje. Per kelias savaites Japonijos armija nužengė iki sostinės Seulo. Karalius Sondžo pabėgo į šiaurę. Seulas buvo suniokotas ir apiplėštas. Iki liepos mėnesio Japonija užėmė ir [[Pchenjanas|Pchenjaną]]. Nors karas sausumoje geriau sekėsi Hidejoši, tačiau Korėjos laivynas buvo daug pranašesnis. Jų laivynas turėjo geresnę ginkluotę ir labiau patyrusius jūreivius. Taip pat korėjiečiai turėjo ir slaptą ginklą – šarvuotus laivus, vadinamus vėžliais, kurių negalėjo įveikti Japonijos laivyno patrankų sviediniai. Atkirsta nuo maisto ir ginklų resursų, Japonijos armija įstrigo kalnuose, šiaurinėje Korėjos dalyje. <ref name=":1">Szczepanski, K., 2016. ''Toyotomi Hideyoshi'', About education. Peržiūrėta lapkričio 17, 2016. [http://asianhistory.about.com/od/profilesofasianleaders/a/hideyoshibio.htm Prieiga]</ref>
Po Hidejoši mirties Penkių Vyresniųjų Taryba nesugebėjo sutramdyti Tokugavos Iejasu ambicijų. Du geriausi Hidejoši generolai [[Katō Kijomasa]] ir [[Fukušima Masanori]] narsiai kovėsi per karą, o grįžę valdžioje rado klano kaštelioną [[Išida Micunari]]. Jis iš aukšto žvelgė į generolus, tad šie susidėjo su Iejasu. Po [[Sekigaharos mūšis|Sekigaharos mūšio]] Tokugava tapo šiogūnu.
 
1592 m. rugpjūčio 13 d. Japonijos armija buvo nugalėta admirolo I-Sun-Šin Hansan-do mūšyje. Po šio pralaimėjimo Hidejoši įsakė savo likusioms pajėgoms pasitraukti iš kovos su Korėjos laivynu.
== Kultūrinis palikimas ==
 
1593 m. sausio mėnesį Kinijos imperatorius, norėdamas padėti Japonijos armijos apsuptai Korėjai, į pagalbą išsiuntė 45 000 karių. Sujungę savo jėgas, kinai ir korėjiečiai išstūmė Hidejoši armiją iš Pchenjano. Japonijos armija buvo priremta prie sienos, jų laivynas nebegalėjo pristatyti reikalingų atsargų ir japonai pradėjo badauti. 1593 m. gegužės mėnesį Hidejoši pagaliau nusileido ir įsakė savo kariams grįžti atgal į Japoniją. Ši ekspedicija baigėsi be rezultatų. Tačiau Hidejoši vis tiek neatsisakė savo idėjos.
Hidejoši pakeitė Japonijos visuomenę daugybe būdu. Jis įvedė griežtą klasių struktūrą, apribojo keliones, darė žemės ir produkcijos apžvalgas.
 
Po trumpalaikės taikos su Kinija, norėdamas užimti Korėją, Hidejoši pradėjo antrąją ekspediciją į šią šalį. Ji prasidėjo 1597 m. rugpjūtį. Tačiau ir šį kartą korėjiečiai ir jų sąjungininkai kinai buvo labai gerai pasiruošę atlaikyti Japonijos armijos puolimą. Jie sustabdė japonus Seule ir lėtai, bet užtikrintai išstūmė jų armiją atgal iki Busano. Tuo pat metu admirolas I Sun Šin pasiuntė savo karius, kurie vėl sunaikino atstatytas Japonijos laivyno pajėgas. <ref name=":1" />
Klasių reforma paveikė prasčiokus ir karius. Sengoku laikotarpyje buvo įprasta, kad valstiečiai tapdavo kariais, o samurajai versdavosi žemės ūkiu dėl nuolatinio netikrumo, kadangi nebuvo centralizuotos valdžios, ir laikinos taikos. Hidejoši įsakė nuginkluoti valstiečius<ref>Jansen, Marius. (2000). ''The Making of Modern Japan'', p. 23.</ref>. O samurajai turėjo palikti žemę ir apsigyventi pilių miestuose<ref>Berry, p. 106-107; Jansen, p. 21-22.</ref>. Tai sutvirtino visuomenės klases kitiems 300 metų.
 
Tojotomi Hidejoši užkariavimo ir imperijos planai žlugo 1598 m. rugsėjo 18 d., jam mirus. Savo mirties patale Hidejoši gailėjosi išsiuntęs savo armiją mirti svetimose žemėse. 
Be to jis įsakė atlikti visuotinę apžvalgą ir gyventojų surašymą. Kai tai buvo padaryta, Hidejoši įsakė gyventojams likti savo han (feoduose), nebent jie gaudavo leidimą persikelti. Tai užtikrino tvarką kai plėšikai niokojo kaimus ir taika buvo nauja. Apžvalgos bvuvo sistemingo apmokestinimo pagrindas<ref>Berry, p. 111-118.</ref>.
 
== Administracinės inovacijos ==
[[Vaizdas:OsakaCastleM0704TightCrop.jpg|thumb|200px|left|A atkurta Osakos pilis buvo pastatyta Hidejoši didžiojo ''dondžono'' vietoje. Ikoninė pilis yra Osakos, kaip didelio miesto atsigavimo po Antrojo Pasaulinio Karo, simbolis.]]
Viena pirmųjų taisyklių, kurią įvedė Hidejoši, norėdamas konfiskuoti ginklus iš ūkininkų, pirklių ir vienuolių, buvo katana kari (kardų medžioklė). Visi surinkti ginklai buvo išlydyti ir panaudoti statant budos skulptūrą. Taip pat įgyvendintas shiro vari planas – jo tikslas buvo sumažinti nereikalingų pilių kiekį Japonijoje.
 
Hidejoši griežtai atskyrė gyventojų luomus. Kariams, ūkininkams, amatininkams ir pirkliams leido gyventi skirtingose miestų dalyse, taip pasirūpindamas tvarkingu feodalinės visuomenės formavimusi.
[[1590]] m. Hidejoši užbaigė statyti [[Osakos pilis|Osakos pilį]], didžiausią ir galingiausią Japonijoje, kad ši saugotų vakarinį kelią į Kiotą. Tais metais jis uždraudė "nelaisvą darbą", kitaip [[vergija|vergiją]]<ref>Lewis, James Bryant. (2003). ''Frontier Contact Between Choson Korea and Tokugawa Japan,'' p. 31]-32.</ref>, bet šalia sutarčių buvo baudžiamojo kodekso numatytas priverstinis darbas.
 
Norėdamas paskatinti transporto plėtrą, jis pradėjo žemėtvarką ir panaikino kelių kontrolės punktus.
Hidejoši taip pat įtakojo materialinę Japonijos kultūrą. Jis leido pinigus ir laiką arbatos ceremonijai, įrankių kolekcionavimui, rėmė prabangius visuomeninius renginius ir pripažintus meistrus. Kilus susidomėjimui arbatos ceremonija aukštuomenėje, prireikė porcelianinių indų, tad per karą Kinijoje buvo ne tik konfiskuota daug porceliano, bet ir korėjiečių meistrai per jėgą atgabenti į Japoniją<ref>Takeuchi Rizō. (1985). ''Nihonshi shōjiten,'' p. 274–275; Jansen, p. 27.</ref>.
 
Buvo pradėtas plėsti mineralinių išteklių naudojimas, monetų gamyba, kuri skatino prekybos vystymąsi.<ref name=":0" />
Įkvėptas Auksinio Pavilijono Kiote jis sukūrė kilnojamus arbatos kambarius, padengtus aukso lapais ir papuoštus raudonais voratinkliais. Tad jis galėjo surengti arbatos ceremoniją kur panorėjęs, taip parodydamas savo statusą vasalams.
 
== Vėlyvieji metai ==
Politiškai jis sukūrė tokią sistemą, kad galingiausi daimiai viens kitą nusverdavo. Svarbiausi iš daimių sudarė Penkių Vyresniųjų Tarybą(五大老 ''go-tairō''). Jai vadovavo regentas.
Paskutiniais savo gyvenimo metais, ypač nuo 1593 m. atrodė, kad Tojotomi Hidejoši prarado jį supančios realybės suvokimą. Didžiausias jo rūpestis buvo jo įpėdinio likimas. 1591 m. mirė Hidejoši sūnus Curumacu. Tuomet savo įpėdiniu Hidejoši paskelbė sūnėną – Tojotomi Hidecugu. Tačiau susilaukęs kito sūnaus – Tojotomi Hidejori, Tojotomi Hidejoši pradėjo įtarinėti, kad jo sūnėnas planuoja išduoti jo sūnų. Todėl Hidejoši įsakė savo sūnėnui įvykdyti nusižūdyti. <ref name=":0" />
 
Bijodamas dėl savo sūnaus ir įpėdinio ateities ir suprasdamas, kad jo sūnus yra per mažas prisiimti tokias pareigas, Hidejoši įkūrė tarybą – Gotairo. Tarybos nariams liepė prisiekti ištikimybę sūnui Hidejori ir valdyti kaip regentams, kol sūnus užaugs. Norėdamas užtikrinti ištikimybę Hidejori, Hidejoši siuntė auksą, šilką, kardus visiems svarbiems to meto politiniams veikėjams.
Prieš mirtį jis tikėjosi sukurti pakankamai stabilią sistemą, kuri išsilaikytų, kol užaugs sūnus. Bet po [[Maeda Tošiie]] mirties Tokugava Iejasu pradėjo sudarynėti sąjungas, įskaitant politines santuokas (kurias uždraudė Hidejoši). Tojotomi sąjungininkai metė jam iššūkį, bet pralaimėjo ir po dvejų metų Tokugava tapo šiogūnu.
 
Taip pat Tojotomi Hidejoši pradėjo vis labiau baimintis dėl Vakarų šalių įtakos sprendžiant vidinius Japonijos reikalus. Ši situacija ypatingai paaštrėjo po 1596 m., kai ispanų laivas „San Filipe“ sudužo prie Japonijos krantų.
Tojotomi Hidejoši garbinamas keliose šventyklose visoje Japonijoje.
 
Suerzintas ginčų tarp jėzuitų ir pranciškonų, Tojotomi Hidejoši nuteisė 26 krikščionis mirties bausme. Jie buvo nukryžiuoti viešai ir vėliau pavadinti 26-iais Nagasakio kankiniais. Taip Hidejoši norėjo atgrasyti japonus nuo noro atsiversti į krikščionybę.
Tokugavos paliko galioti daugumą Hidejoši dekretų ir jais remdamiesi sūkūrė savo šiogūnatą. Tai užtikrino Hidejoši palikimo išlikimą. Hidejoši rašė savo žmonai:
 
Tojotomi Hidejoši susirgo 1598 m. vasarą ir mirė tų pačių metų rugsėjo 18 d.
{{Pcitata|„Aš noriu daryti garsius darbus ir esu pasirengęs ilgai apgulčiai su daugybe atsargų, aukso ir sidabro, kad grįžčiau su triumfu ir palikčiau po savęs didingą vardą. Aš noriu, kad tu tai suprastum ir pasakytum visiems.“<ref>Sansom, George. (1943). ''Japan. A Short Cultural History'', p. 410.</ref>}}
 
Iš rastų jo asmeninių laiškų galima matyti, kad Tojotomi Hidejoši buvo atviras ir švelnus žmogus. Taip pas jis pasižymėjo genialumu ir nepakantumu formalumams. Deja, nepasotinamas galios troškimas pasėjo daug siaubo paskutiniais Tojotomi Hidejoši gyvenimo metais.<ref name=":1" />
== Išnašos ==
 
Kadangi Tojotomi Hidejoši kilo iš žemesnio sluoksnio, buvo teigiama, kad jis yra neraštingas ir nekultūringas. Iš dalies tai buvo tiesa, tačiau Hidejoši slaptai siekė mokslo ir žinių. Jis turėjo gabumų kurti poeziją, gerai pasirodydavo No spektakliuose ir stropiai mokėsi arbatos ceremonijos meno su mokytoju Sen Rikjū. Hidejoši pats rengdavo arbatos gėrimo ceremonijas, taip demonstruodamas savo įgūdžius.<ref>Toyotomi Hideyoshi, New World Encyclopedia. </ref>
 
== Šeima ==
1561 m. Tojotomi Hidejoši vedė samurajaus Sugihara Sadatoši dukrą – One. Tuo metu Hidejoši dar nebuvo toks galingas ir žinomas. One buvo pirmoji ir viena mylimiausių Hidejoši žmonų.
 
1585 m., kai Hidejoši buvo paskirtas imperijos regentu, One buvo priskirtas kitas – no mandokoro – titulas. Ji buvo viena iš artimiausių Hidejoši padėjėjų ir patikėtinių. Būdama samurajaus dukra, ji turėjo daug šeimyninių ryšių, kurie padėjo palenkti ne vieną įtakingą vasalą į jos vyro pusę. Kai kurie iš jų vėliau padėjo Hidejoši valdyti šalį kaip vyriausybės valdininkai. One patarinėdavo Hidejoši ir valdymo reikalais. Hidejoši rašydavo jai laiškus, norėdamas pasitarti dėl savo vykdomų politinių operacijų.
 
Nors Hidejoši ir mylėjo One, tačiau jai dažnai tekdavo varžytis su kitomis moterimis dėl Hidejoši dėmesio. Jis turėjo ne vieną sugulovę. One nesusilaukė Hidejoši palikuonių, buvo teigiama, kad ji negali turėti vaikų.
 
Tojotomi Hidejoši susilaukė dviejų sūnų: Tojotomi Tsurumatsu, Tojotomi Hideyori. Jie abu buvo Hidejoši sugulovės Jodo-dono vaikai.<ref name=":0" />
 
Taip pat bėgant metams Hidejoši įsivaikino keletą sūnų (Hašiba Hidekacu (Ocugimaru), Ukita Hideie, Tojotomi Hidekacu, Tojotomi Hidecugu, Ikeda Nagajoši, Juki Hidejasu, Kobajakava Hideaki, Haęijo Tošihito) ir vieną dukrą (Gohime).
 
== Palikimas ==
Hidejoši įkurta taryba slėpė žinias apie jo mirtį kelis mėnesius kol Japonijos armija grįžo iš Korėjos. Tačiau po armijos sugrįžimo taryba pasidalino į dvi priešingas stovyklas. Vienoje pusėje buvo [[Tokugava Iejasu]], kitoje – keturi vyresnieji tarybos nariai. Iejasu norėjo pasisavinti valdžią, bet jam buvo pasipriešinta – kiti tarybos nariai palaikė Hidejoši sūnų Hidejori.
 
1600 m. dvi nesutariančios pusės susikovė Sekigahara mūšyje. Iejasu nugalėjo ir paskelbė save šiogūnu. Hidejori buvo izoliuotas Osakos pilyje. 1614 m., ruošdamasis stoti į kovą prieš Tokugava Iejasu, Hidejori pradėjo rinkti armiją.<ref name=":1" /> Tačiau Iejasu suorganizavo Osakos apgultį, priversdamas Hidejori nusiginkluoti ir pasirašyti taikos paktą. Po metų Hidejori vėl bandė suburti armiją, tačiau šis bandymas baigėsi nesėkme. Tokugava užpuolė Osakos pilį, visiškai sugriovė kai kurias jos dalis ir pagaliau ją padegė.
 
Po šių įvykių Hidejori ir jo motina įvykdė sepuku. Jo aštuonerių metų sūnus buvo sugautas Tokugavos karių, kurie jam nukirto galvą. Tai buvo Tojotomi klano gyvavimo pabaiga. Tokugava šiogūnai perėmė valdžią ir valdė šalį iki 1868 m.
 
Nors Tojotomi Hidejoši giminė išnyko, tačiau jo įtaka Japonijos kultūrai ir politikai buvo didžiulė. Jis įtvirtino klasių struktūrą, suvienijo šalį, įvesdamas centrinę valdžią, išpopuliarino kai kurias kultūrines veiklas, pavyzdžiui, arbatos gėrimo ceremoniją, rėmė kultūrinius renginius. Hidejoši pradėjo Japonijos gyventojų surašymą ir įsakė žmonėms gyventi jiems paskirtose teritorijose.
 
Tojotomi Hidejoši pabaigė Japonijos suvienijimą, kurį pradėjo dar Oda Nobunaga. Po Tojotomi Hidejoši mirties jo nacionalinio suvienijimo politika tapo pavyzdžiu Tokugava Iejasu ir tapo pagrindu taikiam ir stabiliam Tokugava laikotarpiui.<ref name=":1" />
 
== Literatūra ==
* Sanson, G. B., 1997. ''Japan: a short cultural history''. Tokyo: Ch. E. Tuttle.
* Varley. H. P., 1991. ''Japanese culture''. Tokyo: C E Tuttle.
* 1995. ''Japan: an illustrated encyclopedia''. Tokyo: Kodansha.
* Beasley, W.G., 1999. ''The Japanese Experience: A Short History of Japan''. Berkeley: University of California.
* Cooper, M., 1995. ''They Came to Japan: An Anthology of European Reports on Japan''. Michigan: University of Michigan.
* Kuwata, T., 2007. ''Toyotomi Hideyoshi'', Encyclopedia Britannica. Peržiūrėta lapkričio 16, 2016. [https://www.britannica.com/biography/Toyotomi-Hideyoshi Prieiga]
* ''Toyotomi Hideyoshi'', New World Encyclopedia. Peržiūrėta lapkričio 15, 2016. [http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Toyotomi_Hideyoshi Prieiga]
* Szczepanski, K., 2016. ''Toyotomi Hideyoshi'', About education. Peržiūrėta lapkričio 17, 2016. [http://asianhistory.about.com/od/profilesofasianleaders/a/hideyoshibio.htm Prieiga]
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
{{Commonscat|Toyotomi Hideyoshi}}
[[Kategorija:Daimiai]]