|
|}}
'''Naktinė kavinė''' – olandų dailininko [[postimpresionizmas|postimpresionisto]] V. [[Van Gogas|Van Gogo]] (1853−1890) paveikslas, nutapytas 1888 m. [[Arlis|Arlyje]], Provanse.
== Apie paveikslą ==
PaveiksląPaveiksle „Naktinėpavaizduota kavinė“netoli V.stoties van Gogas nutapė 1888 m. [[Arlis|Arlyje]] Provanse. Joje pavaizduotabuvusi Arlio kavinė ''Café de la Gare'', kurioje [[Vincentas van Gogas]] dažnai lankydavosi kartu su [[Polis Gogenas|P. Gogenu]] (pastarasis taip pat nutapė savo naktinės kavinės versiją). PaveiksleKavinės naudojamos ryškios kontrastinės spalvosšeimininkai, aiškiai išskiriami potėpiaiŽozefas-Mišelis ir jųjo kryptysžmona pabrėžiaMari kontrastusŽino tarpdažnai tonųpozavo irvan vaizduojamų iškraipytų objektųGogui. DailininkasMadam šiąŽino techniką naudojo pabrėždamas emocionalųjį paveikslo turinį. Nors paveikslo objektas yra gana įprastas buities vaizdas, tapytojas jį pripildė energijosvaizduojama ir nerimastingumo.kitame Laiškedailininko broliuipaveiksle Teo,- Vincentas"L’Arlésienne" apie kavinę rašė: ''vieta("Arlietė", kur galima susinaikinti, išprotėti ar įvykdyti nusikaltimą''t.<ref>Fred Sy. Kleiner.Arlio ''Gardner's Art through the Ages: A Concise History of Western Art''gyventoja). Cengage Learning, 2013, p. 375</ref>
1888 m. rugsėjį Van Gogas tris naktis iš eilės tapė paveikslą, miegojo dienomis. Vėliau darbą atliko ir akvarele, ji šiuo metu yra privačioje kolekcijoje.
1908 m. paveikslą „Naktinė kavinė“ įsigijo rusų pramoninkas Ivanas Morozovas ir pergabeno jį į Rusiją, kurioje 1918 m. paveikslas buvo nacionalizuotas po komunistinės [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] ir eksponuojamas Antrajame Vakarų dailės muziejuje Maskvoje. 1933 m. [[SSSR]] valdžia jį pardavė Berlyno ''Matthiesen'' galerijai, iš kurios paveikslas buvo parduotas į JAV. 1961 m. Stephen Clark palikimu paveikslą padovanojo Jeilio universitetui. 2008 m. I. Morozovo paveldėtojas Pierre Konowaloff kreipėsi į teismą ginčydamas teises į paveikslą, tačiau 2014 m. bylą pralaimėjo. Paveikslas tuo metu vertintas apie 200 mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]].<ref>[https://news.artnet.com/market/vincent-van-gogh-yale-night-cafe-lawsuit-461216 Sarah Cascone, March 29, 2016, artnet.com]</ref> ▼
Paveiksle naudojamos ryškios kontrastinės spalvos, aiškiai išskiriami potėpiai ir jų kryptys pabrėžia kontrastus tarp tonų ir vaizduojamų iškraipytų objektų. Dailininkas šią techniką naudojo pabrėždamas emocionalųjį paveikslo turinį. Nors paveikslo objektas yra gana įprastas buities vaizdas, tapytojas jį pripildė energijos ir nerimastingumo. Laiške broliui Teo, Vincentas apie kavinę rašė: ''vieta, kur galima susinaikinti, išprotėti ar įvykdyti nusikaltimą''.<ref>Fred S. Kleiner. ''Gardner's Art through the Ages: A Concise History of Western Art''. Cengage Learning, 2013, p. 375</ref>
== Savininkai ==
▲1908 m. pavasarį parodoje "Auksinės vilnos salonas" paveikslą „Naktinėuž septynis tūkstančius kavinė“frankų įsigijo rusų pramoninkas Ivanas Morozovas <ref>Н. Ю. Семенова. «Московские коллекционеры» :: Основные даты жизни и деятельности московских коллекционеров :: [http://www.tphv-history.ru/books/moskovskie-kollektsyonery40.html Иван Абрамович Морозов]</ref> ir pergabeno jį į Rusiją , kurioje. 1918 m. paveikslastarybų buvovaldžia nacionalizuotaspaveikslą ponacionalizavo. komunistinės [[SpalioJis revoliucija|Spalio revoliucijos]] irbuvo eksponuojamas Antrajame Vakarų dailės muziejuje Maskvoje. 1933 m. [[SSSR]] valdžia jį pardavė Berlyno ''Matthiesen'' galerijai, iš kurios paveikslas buvo parduotas į JAV. 1961 m. Stephen Clark palikimu paveikslą padovanojo Jeilio universitetui. 2008 m. I. Morozovo paveldėtojas Pierre Konowaloff kreipėsi į teismą ginčydamas teises į paveikslą, tačiau 2014 m. bylą pralaimėjo. Paveikslas tuo metu vertintas apie 200 mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]].<ref>[https://news.artnet.com/market/vincent-van-gogh-yale-night-cafe-lawsuit-461216 Sarah Cascone, March 29, 2016, artnet.com]</ref>
== Nuorodos ==
|
