Bruno Kalniņš: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S -n.pav.
Eilutė 43:
 
=== Opozicijoje ===
Po [[1934 m. Latvijos perversmas|valstybės perversmo]] 1934 m. [[gegužės 16]] d. suimtas, suimamas šovė iš [[revolveris|revolverio]] ir tai buvo vienintelis šūvis perversmo metu. [[1935]] m. [[vasario 18]] d. karo teismo nuteistas 4 metams pataisos darbų, bausmė sumažinta iki 3 m., bet, [[1936]] m. [[lapkričio 2]] d. reikalaujant [[Skandinavija|Skandinavijos]] šalių vyriausybėms, paleistas.
 
Išėjęs į laisvę įsteigė Latvijos socialdemokratinę darbininkų ir valstiečių partiją. 1937 m. baigė Latvijos universitetą ir emigravo į [[Suomija|Suomiją]], kur iki [[1939]] m. dirbo [[Ispanija|Ispanijos]] Respublikos diplomatinėje tarnyboje spaudos [[atašė]]. Už tai 1939 m. [[lapkričio 2]] d. Latvijos ministrų kabineto sprendimu jam buvo atimta Latvijos pilietybė.
Eilutė 49:
Po [[bolševikai|bolševikų]] okupacijos 1940 m. [[liepos 3]] d. grįžo į Latviją, jam buvo siūloma vadovauti Latvijos komunistų partijai, bet jis atsisakė. Latvijos liaudies armija jam suteikė generolo laipsnį, jis paskirtas armijos Kultūros ir propagandos valdybos viršininku, bet, 1940 m. [[spalio 1]] d. Latvijos armiją įjungus į [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] sudėtį, iš pareigų atleistas, kurį laiką dirbo Karo ministerijos sekretoriate. 1940 m. gruodžio – [[1941]] m. birželio mėn. Latvijos universiteto tarptautinės teisės docentas.
 
Latviją užėmus hitlerininkams, 1941 m. [[liepos 12]] d. [[Aizsargai|aizsargų]] areštuotas. [[1942]] m., išėjęs į laisvę, atnaujino LSDDP veiklą. Nuo [[1943]] m. [[rugpjūčio 13]] d. atstovavo LSDDP Latvijos Centrinėje taryboje, vadovavusioje Latvijos pasipriešinimui, buvo išrinktas jos pirmininko pavaduotoju. 1943–[[1944]] m. dirbo pogrindyje, 1944 m. [[liepos 12]] d. suimtas ir kartu su LCT pirmininku [[Konstantinas Čakstė|Konstantinu Čakste]] uždarytas į [[Salaspilis|Salaspilio]] koncentracijos stovyklą, vėliau – [[Štuthofas|Štuthofo]] koncentracijos lagerio kalinys.
 
=== Emigracijoje ===