Hikikomori: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas. |
|||
Eilutė 1:
'''Hikikomori''' ({{ja|引きこもり}}, „atsiskyrimas, izoliacija“) – asmuo (paprastai vaikas, paauglys, jaunuolis ar jaunas [[suaugęs]] žmogus), atsisakęs socialinio gyvenimo ir siekiantis socialinės [[vienišumas|izoliacijos]], savo noru nedalyvaujantis visuomeniniame gyvenime, visiškai atsiribojantis nuo išorinio pasaulio ir gyvenantis tik savo asmeninėje erdvėje (paprastai tik savo kambaryje). Priežastis – nesugebėjimas pereiti iš [[vaikystė]]s ir [[jaunystė]]s į suaugusiųjų gyvenimą.
[[Japonija|Japonijos]] sveikatos, darbo ir gerovės ministerija hikikomori laiko asmenį, atsisakantį išeiti iš namų (su retomis išimtimis) daugiau nei 6 mėnesių laikotarpiui. Kai kurie hikikomori iš namų neišeina netgi
Hikikomori reiškinys labiausiai paplitęs Rytų Azijoje – [[Japonija|Japonijoje]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]], [[Taivanas|Taivane]], [[KLR|Kinijoje]], tačiau pasireiškia ir Vakarų šalyse. Atsiskyrimą lemia itin konkurencinga visuomenės hierarchija, sunkūs mokymo krūviai, netolerancija nonkonformistiškiems asmenims, ypač būdinga Rytų Azijoje. Atsiskyrėlis paprastai turi [[sociofobija|socialinę fobiją]], viešojoje aplinkoje kenčia [[ujimas|ujimą]], patyčias, nesugeba susidoroti su keliamais reikalavimais. Žmogus būna liūdnas, neturi draugų, tampa drovus, nekalbus.
| |||