Barbarosos operacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat). |
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas. |
||
Eilutė 45:
[[File:Spotkanie Sojuszników.jpg|thumb|220px|Vokiečių ir sovietų karininkai spaudžia rankas Lenkijos puolimo pabaigoje]]
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir Sovietų Sąjunga Maskvoje sudarė nepuolimo sutartį, kuri žinoma kaip Molotovo-Ribentropo paktas. Sutarties slaptieji protokolai numatė įtakos sferų pasiskirstymą Rytų Europoje: buvo numatytas Lenkijos padalinimas tarp sovietų ir Vokietijos, taip pat sovietų įtakos sferon pateko Baltijos valstybės ir Suomija.<ref>Kirby, D.G. (1980). Finland in the Twentieth Century: A History and an Interpretation. University of Minnesota Press. ISBN 0-8166-5802-1. P.120.</ref> Nepuolimo sutarties sudarymas nustebino kitas valstybes, nes valstybės atrodė besilaikančios nesuderinamų ideologijų ir priešiškos viena kitai.<ref>Roberts, Cynthia (1995). „Planning for War: The Red Army and the Catastrophe of 1941“. Europe-Asia Studies 47 (8). P.30.</ref> Nepaisant to, po pakto sudarymo Vokietija ir Sovietų Sąjunga stiprius diplomatinius ryšius išlaikė beveik
Netrukus po pakto sudarymo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją, rugsėjo 3 d. Vokietijai karą paskelbė Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, o rugsėjo 18 d. Lenkijos puolimą iš rytų pradėjo Sovietų Sąjunga. Sovietų Sąjungai aneksavus rytinę Lenkijos dalį tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atsirado bendra siena. Nors išoriškai šalių santykiai buvo draugiški, abi pusės viena kitos intencijas vertino įtariai. Sovietų Sąjunga neatmetė karo su Vokietija galimybės ir po Lenkijos sutriuškinimo ėmė statyti gynybinius įrenginius palei visą Sovietų Sąjungos – Vokietijos sieną, vadinamąją [[Molotovo linija|Molotovo liniją]].
|