Anglų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 13:
'''Anglų kalba''' – [[germanų kalbos|germanų kalbų]] grupės kalba. Vartojama [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[JAV]], [[Australija|Australijoje]], Airijos Respublikoje, [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], 60 % [[Kanada|Kanadoje]], iš dalies [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]], [[Indija|Indijoje]]. Ji taip pat viena iš oficialių [[JTO|JT]] kalbų.
 
Per XX a. anglų kalba tapo pasauline ''lingua franca'' ir iš šio statuso išstumdamaišstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.
 
== Istorija ==
Eilutė 20:
 
[[Senoji anglų kalba]], arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į [[keltai|keltų]] ([[Britai|britų]] ir [[Gėlai|gėlų]]) gyvenamą Britaniją iš [[Europa|Europos]] atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai:
* anglų, kuri skirstoma į dudvi padialekčiuspatarmes:
** Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki [[Vikingai|vikingų]] invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas
** Mersijos
* saksų
* jutų
Nuo VI a. pab. pasipildė [[lotynų kalba|lotyniškais]] žodžiais. Lotynų abėcėlė išstūmė germanų rašmenis – [[runa]]s. XI a. sustiprėjo [[skandinavų kalbos|skandinavų kalbų]] įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug skolinių.
 
Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais.
Eilutė 34:
Anglų kalba – [[analitinė kalba|analitinė]]. Gausu pagalbinių žodžių, maža galūnių, santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami žodžių tvarka. Yra trys linksniai: vardininkas, kilmininkas ir objektyvinis linksnis, kuris yra datyvo, akuzatyvo ir abliatyvo junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi linksniais, parodo prielinksniai. Žodžio vieta sakinyje griežta.
 
Žodyne daug [[Prancūzų kalba|prancūzų]], lotynų, skandinavų ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archaiškaarchajiška, nutolusi nuo tarimo. Pati kalba turi daugybę tarmių bei regioninių variantų, kai kurie stipriai skiriasi nuo bendrinės kalbos.
 
XVII–XIX a. paplito Didžiosios Britanijos kolonijose. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vartojama anglų kalba šiek tiek skiriasi tarimu ir žodynu.
Eilutė 127:
{{main|Anglų kalbos gramatika}}
 
Palyginus su kitomis indoeuropiečių kalbomis, kaitymaskaityba anglų kalboje yra minimalus. Pavyzdžiui, šiuolaikinėje anglų kalboje, skirtingai nei šiuolaikinė vokiečių, olandų ir [[romanų kalbos]]e, daiktavardžiai nekaitomi giminėmis, neturi [[derinimas (gramatika)|derinimų]]. Kaitymas [[linksniai]]s išliko tik įvardžiuose.
 
== Žodynas ==