Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

2 baitai pašalinti ,  prieš 2 metus
S
Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.
1355 m. mirus didžiausiam Serbijos imperijos valdovui [[Stefanas Dušanas|Stefanui Dušanui]], imperija ėmė byrėti. Ilgainiui čia susiformavo 6 atskiros valstybės, valdomos vietos dinastijų. Tuo pasinaudoję Zetoje į valdžią atėjo vietos didikai [[Balšičiai]], kurie iš pradžių valdė kaip imperijos vasalai, bet nuo 1360 m. – kaip visiškai nepriklausomi. Taip įkurta [[Zetos kunigaikštystė]]. Valdant Balšičiams, krašte galutinai įsitvirtino [[ortodoksai|ortodoksų]] tikėjimas.
 
[[1421]] m. mirdamas paskutinysispaskutinis Balšičius [[Balša III]] paliko kunigaikštystę savo motinos broliui, [[Serbijos despotatas|Serbijos despotui]] Stefanui Lazarevičiui ir Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Kadangi despotai kovodami su Osmanais negalėjo skirti pakankamo dėmesio Juodkalnijai, [[1451]] m. čia įsigalėjo nauja vietinė dinastija – [[Crnojevičiai]], valdę iki [[1498]] m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip ''Montenegro'', kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija. Crnojevičių valdos užėmė tik labai nedidelę dalį Juodkalnijos, ties sostine [[Cetinjė]].
 
Nuo 1420 m. Juodkalnijos pakrantėje įsigalėjo [[Venecijos respublika]], kuri vietos miestus valdė kaip dalį savo užjūrio kolonijų – [[Venecijos Albanija|Venecijos Albaniją]]. Ji teritorijas prie [[Kotoro įlanka|Kotoro įlankos]] išlaikė iki pat XVIII a.
174 694

pakeitimai