Antonello da Messina: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 baitai pašalinti ,  prieš 5 metus
S
Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.
S (Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.)
Išliko mažai žinių apie Antonelo gyvenimą. Jo giminė buvo neblogai įsitvirtinusi [[Sicilija|Sicilijos salos]] Mesinos miesto viduriniojoje klasėje tarp prekiautojų ir amatininkų. Jo senelis Mikelė buvo [[brigantina|brigantinos]] savininkas, tėvas Džovanis buvo ''mazonus'' − kažkas tarp meistro akmentašio ir marmuro apdirbėjo. Dailininko motina Garita (ar Margerita) dar buvo gyva, kai Antonelas mirė 1479 m. Dailininkas Antonijus ({{it|Antonio di Giovanni de Antonio}}) gimė apie [[1425]]−[[1430]] m. Pravardę ''Antonello da Mesina'' gavo vėliau (liet. reikštų ''Antonijus iš Mesinos''). Mesinos miesto meninė aplinka nebuvo palanki vystytis individualiam dailininko talentui. Joje vyravo religinių bendruomenių užsakymai griežtai kanonizuotų ir per amžius nusistovėjusių formų paveikslams. Iš tikro Antonelas yra vienintelis Pietų Italijos dailininkas, kuris reikšmingas viso Italijos renesanso meno vystymosi kontekste. Apie [[1450]] m. jis minimas dailininko Niccolò Colantonio, kuris buvo paveiktas [[Ankstyvoji Nyderlandų tapyba|ankstyvojo Nyderlandų meno]], mokiniu [[Neapolis|Neapolyje]], kur galėjo studijuoti [[Provansas|Provanso]] ir [[Nyderlandai|Nyderlandų]] dailininkų darbus ir tikriausiai susipažino su [[Janas van Eikas|Jano van Eiko]] aliejine tapyba, kurią perėmė ir pradėjo naudoti kaip pirmasis reikšmingas [[Italija|italų]] tapytojas.
 
Prieš [[1457]] m., kai dokumentuotas pirmasis užsakymas, Antonelas grįžo į gimtąją Mesiną, kur įkūrė savas sėkmingas Pietų Italijoje dirbtuves. Jose darbavosi jo brolis ir pusbrolis, bei vėliau sūnus. Nei vienas to laikotarpio dokumentuotas Antonelos darbas nėra išlikęs. Iš kelių jam priskiriamų paveikslų jų chronologiją galima tik spėti. Juose ryški ankstyvojo Nyderlandų meno įtaka. Vienas tokių darbų − „Sibiu krucifiksas“. Apie [[1460]]-65 m. Antonelas nutapė jauno vyro portretą (dabar Valstybiniame Malaspinos muziejuje, [[Pavija]]), kuris tapo prototipu grupei žymių Antonelo portretų. Galima spėti, kad apie 1465-1470 m. periodu Antonelas tikriausiai daug keliavo po žemyninę Italiją, jos pietus. Manoma, kad tuo metu Mesina pabuvojo [[Roma|Romoje]], kur susipažino su [[Fra Andželikas|Fra Andželiko]] ir [[Pieras dela Frančeska|Piero dela Frančeskos]] darbais, bei dirbo [[Kalabrijos Redžas|Redžijo Kalabrijoje]]. 1473 m. Antonelas sukūrė Šv. Grigaliaus poliptiką Mesinoje (labai pažeistos būklės ir viršutinė viduriniojividurinė scena, kurioje buvo vaizduojama tikriausiai [[pieta]], dingusi). Kito poliptiko, datuoto 1473 m. ir atlikto ''San Giacomo'' bažnyčiai [[Kaltadžironė|Kaltadžironėje]], fragmentai šiuo metu išsklaidyti po muziejus.
[[Vaizdas:Antonello da Messina 059.jpg|left|thumb|200px| „Kondotjero portretas“ ([[1475]], [[Luvras]], [[Paryžius]])]]
Maždaug tuo metu Antonelo polinkis į Nyderlandų meną dar labiau sustiprėjo, ką rodo paveikslas „Šv. Jeronimas savo studijoje“. Gali būti, kad Antonelas turėjo kažkokių kontaktų su [[Petrus Christus]], kuris keliavo į Italiją ir savo ruožtu buvo paveiktas italų menininkų. [[Giorgio Vasari]] versija, kad Antonelas keliavo į Flandriją ir dirbo pas patį [[Jan van Eyck|Janą van Eiką]], laikoma neįtikinama. Visgi Mesinos apylinkėse nebuvo daug rėmėjų ir reikšmingų užsakovų, greičiausiai todėl Antonelas keliavo į Veneciją ir, galima spėti, ten vyko jau būdamas gerai žinomu dailininku. Manoma, kad Antonelas pabuvojo Venecijoje jau 1474 m. (šis apsilankymas nedokumentuotas). Tikrai žinoma, kad dailininkas atvyko į Veneciją 1475 m., tikriausiai prieš tai lankėsi Urbine, Pezare, Riminyje, Feraroje, susipažino tiesiogiai su [[Piero della Francesca]], [[Giovanni Bellini]], [[Cosimo Tura]] kūriniais. Greičiausiai tuo metu dar pabuvojo [[Milanas|Milane]], kur galėjo sutikti flamandų tapytoją [[Petrus Christus]].
335 096

pakeitimai