Airių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

# goidelų kalba – maždaug nuo [[Keltai|keltų]] įsiveržimo į Britų salas VI a. prieš m. e. iki VI a.

# senoji (archaiškoji) airių kalba – nuo VI a. iki iki X a. vidurio

# šiuolaikinė airių kalba – nuo XIII a. iki dabar.

 

VIII–X amžiai – senosios airių kalbos klestėjimo metas. Tuo metu susikuria senųjų poetų – filidų – mokyklos. Žodis ''file'' yra siejamas su veiksmažodžiu „matyti“, todėl vadinti filidus vien poetais būtų netikslu. Jie būdavo kartu ir pranašai, ir karalių patarėjai. Filidų bijodavo net karaliai, nes buvo tikima, kad savo eilėmis filidas galėjo užburti kitą žmogų, kad, pavyzdžiui, ant jo veido atsirastų [[Karpa|karpų]]. Pagal keltų tikėjimą, karalius turėjo būti nepriekaištingos išvaizdos, todėl karpos ir spuogai neva automatiškai reiškė valdžios praradimą. Dėl šių priežasčių filidai buvo globojami ir dvaro išlaikomi. Reguliariai vykdavo filidų dvikovos, kuriose skirtingų dvarų filidai rodydavo eiliavimo meistriškumą. Įdomu pastebėti, kad airių eilėse (net iki mūsų dienų) didžiausia reikšmė yra teikiama vidiniam rimui, t. y. pakartojamos tos pačios balsės tuose pačiuose skiemenyse. Galinių skiemenų surimavimas nėra būtinas. Pavyzdžiui, eilė išlaiko tokį rimą: a – i – i – e – u, taigi kiekvienoje eilutėje pirmas skiemuo turi turėti garsą „a“, trečias „i“ ir t. t. [[XI amžius|XI]] amžiuje visoje saloje įsivyravo bendrinė literatūrinė airių kalba. Būtent filidų kalba buvo laikoma prestižine ir ją bandė imituoti airių aukštuomenė.

 

Su anglų įsiveržimu pasibaigė senosios airių kalbos etapas. Karas, suirutė sužlugdė filidų mokyklas, vieninga literatūrinė kalba suskilo ir atsirado daugybė vietinių tarmių. Nors spėjama, kad tarmės egzistavo ir senosios airių kalbos laikotarpiu, vis dėlto stipri filidų kalbos pozicija neišvengiamai niveliavo ir lygino vietinius skirtumus. [[XIII amžius|XIII]] amžius laikomas ta data, nuo kurios jau kalbama apie 3 skirtingas goidelų kalbas – airių, škotų ir menksiečių. Nors tradiciškai vis dar buvo vartojama senoji bendrinė kalba, rankraščiuose jau apstu vietinių šnektų ypatybių.