Mesopotamija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tai seniausias upinės, drėkinamosios žemdirbystės civilizaciniscivilizacijos regionas, viena iš galimų [[Rašto sistema|rašto]] atsiradimo vietų.

Pagal ūkinės veiklos tipą, kaip ir kitos senovės Rytų civilizacijos Mesopotamija buvo žemdirbystės ūkio civilizacija.

Didžiąją dalį Mesopotamijos sudaro [[Aliuvis|aliuvinė]] lyguma tarp [[Tigras (upė)|Tigro]] ir [[Eufratas|Eufrato]] upių (iš čia – Tarpupis). Sąnašinė dirva buvo derlinga, tačiau pasėliams nuolat grėsė upių potvyniai arba sausra. Upių vandens lygis kildavo staiga, net 8 kartus ([[Nilas|Nilo]] – 4 kartus) ir labai greitai išsiliedavo iš lėkštų krantų. Todėl buvo pradėti statyti pirmieji pylimai ir kasti kanalai, kuriais norėta apsaugoti laukus nuo potvynių. Pietinėje dalyje buvo plačiai taikomas [[dirbtinis drėkinimas]]. Manoma, kad Pietų Mesopotamijoje dirbtiniodirbtinis drėkinimas drėkinimopradėtas atsiradimasnaudoti datuojamas 6–5 tūks. pr. m. e. sandūrasandūroje, [[senovės Egiptas|Egipte]] – 4 tūks. pr. m. e. pirmojipirmoje pusėpusėje. Mesopotamijos drėkinimo sistemos pagrindą sudarė įvairiausio ilgio kanalų ir jų atšakų tinklas. Irigacinės sistemos buvo vietinio pobūdžio ir galėjo atsirasti nepriklausomai viena nuo kitos (skirtingai nuo Egipto, kur dominavo baseininė drėkinimo sistema). Dėl milžiniškos drėkinimo reikšmės irigacinio ūkio tvarkymas tiek Mesopotamijoje, tiek Egipte tapo valstybinės svarbos reikalu. Karalių įsakymais buvo atliekami dideli irigaciniai (išilgi ir skersi pylimai, dambos, kanalai) darbai ir drėkinimo sistemų priežiūra.

Tarpupio augalija nepasižymėjo įvairove. Valstiečiai augino kelias [[Kvietys|kviečių]] rūšis, [[Miežis|miežius]], žirnius. Miežiai vyravo Pietų [[Babilonija|Babilonijoje]] ir buvo šio krašto gyventojų mitybos pagrindas. Iš jų gamindavo pagrindinįdažniausią miltinį patiekalą – [[duona|duoną]] ir kelių rūšių [[alus|alų]]. Tam, kad žemė atsigautų, joje buvo sėjama tik kas antrus metus. Jau ankstyvoje senovėje buvo gaunami dideli derliai – [[3 tūkst. pr. m. e.]] buvo nupjaunama 30 kartų daugiau nei pasėjama. Per ilgą laiką derliai mažėjo, nes dėl dirbtinio drėkinimo dirvos ėmė druskėti. Nepaisant to, derlius buvo dešimt kartų didesnis nei pasėta. Antikos graikai ir romėnai pasiekdavo žymiai prastesnius derlingumo rezultatus.