Chotyno mūšis (1673): Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
 
== Prieš mūšį ==
ATR armija, susidedanti iš 30 tūkstančio karių vadovaujamų Karūnos etmono Jono Sobieskio apgulė [[Chotyno tvirtovė|Chotyno tvirtovę]] [[1673]] metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įsikūrusi Dnestro vingyje, su viduramžių grioviais, sustiprinta žemės apkasais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje [[Chotyno mūšis|Chotyno mūšio]] metu puse amžiaus anksčiau. Pirmos atakos į turkų pozicijas įvyko [[lapkričio 10]] d., bet jie buvo tik žvalgyba mūšiu priešo linijos. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada Sobieskis sudavė smūgį turkam, išsekintiems nerimu ir nemiga.
 
== Mūšis ==
Po to, kai Sobieskio kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant [[lapkričio 11]] d. Sobieskis asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušus priešą nuo pozicijų ir padarius apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono Stanislovo Jablonovskio husarai. Turkai atsakė raitelių kontraataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje Turkijos stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, Huseinas-paša davė įsakymą atsitraukti į kitą Dnestro krantą, bet vienintelis tiltas Chotyne buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų ir 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į užimtą jų Podolės Kamenecą.
Turkų armijos likučiai buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. Lenkų nuostoliai buvo žymiai mažesni, dėl to, kad rezultate buvo paimta stipriai sustiprinta tvirtovė ([[Chotyno tvirtovė]] pasidavė [[lapkričio 13]] d. su didelėmis maisto ir amunicijos atsargomis.
 
== Pasekmės ==
Anoniminis naudotojas