Kvantinė mechanika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 77.221.83.187 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zygimantus keitimas) |
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/8732-is-to-seka). |
||
Eilutė 32:
Kvantinė mechanika yra vienintelis fizikos skyrius, galintis pilnavertiškai paaiškinti [[Magnetizmas|magnetizmo]] reiškinį. Magnetizmo priežastys slypi atominiame medžiagų sandaros lygmenyje.
Klasikinės fizikos požiūriu, medžiagų [[Elektronas|elektronai]] skrieja apie branduolius uždaromis orbitomis, nutolusiomis nuo branduolio tam tikru atstumu. Kadangi elektronai turi elektros [[krūvis|krūvį]], tai judėdami ratu jie sukuria elektros [[srovė|srovę]], o pastaroji kuria [[magnetinis laukas|magnetinį lauką]]. Iš to
20 amžiaus pradžioje buvo žinoma, kad [[vandenilis|vandenilio]] atomo žemiausio energetinio lygmens orbitinis judėjimo kiekio momentas yra lygus nuliui. Kita vertus, spektruose buvo aiškiai matyti dvi linijos, t. y., pilnas atomo magnetinis momentas buvo nelygus nuliui. Iš pradžių buvo manoma, kad šis magnetinis momentas atsiranda dėl elektrono sukimosi aplink savo ašį, tačiau ši idėja buvo greitai sukritikuota. Mat remiantis šia idėja bei norint paaiškinti eksperimento rezultatus, linijinis elektrono paviršiaus judėjimo greitis turėtų viršyti šviesos greitį, o tai prieštarautų [[specialioji reliatyvumo teorija|specialiajai reliatyvumo teorijai]]. Vėliau buvo pasiūlyta teorija, kad elektronai turi savąjį judėjimo kiekio momentą, kuris yra nesusijęs su mechaniniu judėjimu ir yra vidinė dalelės savybė. Šis dydis dar vadinamas [[sukinys|sukiniu]]. Pilnas atomo judesio kiekio momentas yra jo orbitinio judesio kiekio momento ir visų elektronų sukinių vektorinė suma. Atomų judesio kiekio momentas taip pat yra kvantuotas.
| |||