Šv. Brunonas Kverfurtietis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat). |
|||
Eilutė 107:
Tyrinėtojai, besiremiantys minėtomis geografinėmis šaltinių nuorodomis, kurios iš pirmo žvilgsnio tarsi paneigia viena kitą, Brunono žūties vietos ieško ir Prūsijoje, ir Sūduvoje, ir net Lietuvoje. Pasaulinėje istoriografijoje nuo seno laikomasi nuomonės, kad šv. Brunonas žuvo Prūsijoje. Bažnyčios istorikas Heinrichas G. Foigtas (kuris Brunono ciklo šaltinių „Prūsiją“ tapatino su [[galindai|Galinda]], o tų pačių šaltinių „Lietuvą“ − su [[Nadruva]]) spėjo, kad Brunonas žuvo ties dab. [[Gižyckas|Gižycku]]; dauguma lenkų ir dalis rusų bei lietuvių tyrinėtojų visą Brunono 1009 m. misiją sieja su [[jotvingiai|jotvingių]] kraštu, o J. Bieniakas iškėlė hipotezę, anot kurios šv. Brunonas žuvo Lietuvoje.
Pastaruoju metu lietuvių istoriografijoje ima ryškėti tendencija Brunono žūties vietą sieti su Magdeburgo analuose ir kai kuriuose kt. šaltiniuose figūruojančia Prūsijos, Rusios ir Lietuvos ribų sankirta. Pavyzdžiui, kalbininkas [[Bronys Savukynas|B. Savukynas]] ir istorikas [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]], remdamiesi viename iš Brunono ciklo šaltinių paminėtos „Alstros“ upės ir Jatros upelio ([[Molčiadė]]s intako) tapatumo hipoteze bei [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] inspiruota [[jotvingiai|jotvingių]] priklausomybės [[prūsai|prūsų etninei bendrijai]] koncepcija, bando įtaigoti, kad Brunonas turėjęs žūti į pietvakarius nuo dab. [[Naugardukas|Naugarduko]], kur XI a. esą susisiekusios „Prūsijai pavaldi [[Sūduva]]“, [[Kijevo Rusia]] ir [[Lietuva (baltų žemė)|„dar neišsiplėtusi“ Lietuva]]; tiesa, atsižvelgiant į naujausių archeologinių tyrinėjimų išvadas dėl X–XII a. prūsų, jotvingių ir lietuvių gentinių teritorijų ribų,
== Išnašos ==
| |||