Vincas Mickevičius-Kapsukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).
(Atšauktas naudotojo 84.55.23.4 (Aptarimas) darytas keitimas 5016609)
S (Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).)
Įvykus [[Spalio revoliucija|1917 m. Spalio revoliucijai]], Vincas Mickevičius-Kapsukas buvo paskirtas Lietuvos reikalų komisaru Tarybų (Sovietų) vyriausybėje. Jis taip pat buvo išrinktas į RSDDP(b) Centro Komiteto Lietuvos sekcijų centrinį biurą.
 
[[1918]] metų pabaigoje Mickevičius grižo į Vokietijos okupuotą Lietuvą. Okupacija nusmukdė Lietuvos ekonomiką ir žemės ūkį. Daug dirbamos žemės buvo užleista ir dirvonavo, pašarų ir maisto produktų kainos išaugo keleriopai. Tai sukėlė didelę socialinę įtampą: daugelyje rajonų kilo spontaniški neramumai. Darbą praradę kaimo darbininkai, armijos dezertyrai ir pabėgę karo belaisviai organizavo ginkluotus būrius, pasivadinusius ''Miško broliais'', ir puldinėjo okupacinę armiją ir administraciją, o taip pat plėšė ir terorizavo stambius žemvaldžius. Jie daugiausia veikė šiaurės ir vakarų Lietuvoje, tačiau naujienos apie jų veiklą sklido po visą Lietuvą. Norėdami pritraukti naujų narių ir gauti mažesnių ūkininkų palaikymą, jie naudojo [[Tadas Blinda|Tado Blindos]] plėšimo ir turto perdalinimo (iš turtingųjų neturtingiesiems) taktiką.<ref name=pirm/> Lietuva buvo pribrendusi radikaliems pokyčiams; ''status quo'' nepatenkino jokių socialinių sluoksnių. Keletas politinių jėgų varžėsi dėl Lietuvos ateities: (1) Vokietijos okupacinė valdžia vis dar kontroliavo administraciją ir siekė sau palankių išėjimo sąlygų, (2) [[Lietuvos Taryba]] paskelbė Lietuvos nepriklausomybę pirmą 1917 m. gruodžio 11 d. ir vėliau pataisytą versiją – 1918 m. vasario 16 d., (3) Lenkija siekė federacijos su Lietuva, panašiomis salygomis kaip [[Abiejų Tautų Respublika]] ir (4) Lietuvos kairiosios jėgos kėlė socialistinės revoliucijos idėją. 1918 m. birželio 4 d. Taryba nubalsavo už pasiūlymą pakviesti [[Viurtembergas|Viurtembergo]] hercogą [[Vilhelmas fon Urachas|Vilhelmą fon Urachą]] tapti Lietuvos monarchu. Hercogas Vilhelmas sutiko ir 1918 m. liepos 13 d. buvo išrinktas Lietuvos karaliumi [[Mindaugas II|Mindaugu II]]. Šis sprendimas buvo nepopuliarus ir keturi Tarybos nariai socialdemokratai protestuodami atsistatydino. Vokietijai bepralaimint Pirmą pasaulinį karą, Taryba nebelaikė savęs surišta ankstesniais įsipareigojimais ir 1918 m. lapkričio 2 d. anuliavo savo pakvietimą hercogui Vilhelmui, bei paskelbė pirmą laikinąją [[Lietuvos Konstitucija|Lietuvos Konstituciją]]. Valstybės valdymo forma nebuvo teisiškai apibrėžta iki 1920 m., tačiau ''de facto'' respublikos forma buvo priimta. Tuo metu Vokietijoje brendo revoliucija. Lapkričio 3 d. [[Kylis|Kylyje]] prasidėjo jūreivių maištas, kuris greitai išplito per visą imperiją. Lapkričio 6 d. [[Vilhelmas II|kaizeris Vilhelmas II]] buvo priverstas atsisakyti sosto. Lapkričio 9 d. socialdemokratas Šeidemanas ir, nepriklausomai nuo jo, „Spartako“ sąjungos įkūrėjas ir narys Lybknechtas beveik vienu metu paskelbė Vokietijos respubliką.<ref name=germ>[https://en.wikipedia.org/wiki/German_Revolution_of_1918%E2%80%9319],German Revolution of 1918–1919</ref> Lapkričio 11 d. [[Kompjenė]] paliaubos baigė karo veiksmus ir pažymėjo Vokietijos pralaimėjimą Pirmajame pasauliniame kare, nors oficialiai Vokietija dar nekapituliavo. Šie įvykiai demoralizavo Vokietijos okupacinę armiją Lietuvoje ir ji pradėjo prarasti kontrolę. Tą pačią paliaubų dieną Lietuvos Taryba suformavo pirmą vyriausybę ir paskyrė [[Augustinas Voldemaras|Augustiną Voldemarą]] jos ministru pirmininku. Tuo pat metu Lietuvos miestuose įvairios kairiosios partijos (socialdemokratai, socialdemokratai-darbininkai, [[Bundas]], socialistai-revoliucionieriai ir pan.) ir nepartiniai organizavosi ir jungėsi prie Rusijos revoliucijos įkvėpto socialistinio judėjimo. Spalio pradžioje Vilniuje įvyko steigiamasis Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos (LBKP) suvažiavimas. Gruodžio pradžioje vyko rinkimai į Vilniaus Darbininkų Deputatų Tarybą, kur buvo išrinkti 96 komunistai ir jiems prijaučiantys, 60 Bundo narių, 22 menševikai ir 15 socialdemokratų.<ref name=weeks> {{cite book | author=T. R. Weeks | year=2005 | title=From “Russian” to “Polish”: Vilna-Wilno 1900-1925 | publisher=The National Council for Eurasian and East European Research | location=Washington | url=http://www.ucis.pitt.edu/nceeer/2004_819-06g_Weeks.pdf}}</ref>
 
[[Vaizdas:Vincas_Mickevicius-Kapsukas_around_1918-1919.jpg|thumb|right|Vincas Mickevičius-Kapsukas apie 1918–1919 m.]]
350 085

pakeitimai