Karmelitai: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 baitai pašalinti ,  prieš 4 metus
S
Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).
S (Šablonų peradresavimų šalinimas)
S (Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).)
== Organizacijos ==
* [[Karmelio kalnas|Karmelio]] kalno Švenčiausios Mergelės Marijos brolių ordinas ({{lot| Ordo Fratrum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCarm}}) – pagrindinė karmelitų šaka. 2002 m. buvo 2015 [[vienuolis|vienuolių]] (iš jų 1366 kunigai) 332 [[vienuolynas|vienuolynuose]] 29 valstybėse.
* Basųjų šventosios Mergelės Marijos iš Karmelio kalno ordinas ({{lot| Ordo Fratrum Discalceatorum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCD}}) – vienuolija, atsiskyrusi nuo pagrindinės šakos XVI a. Jos atsiradimą sąlygojo didžiųjų karmelitų šventųjų [[Teresė Avilietė|Teresės Avilietės]] ir [[Šv. Kryžiaus Jonas|Šv. Kryžiaus Jono]] veikla, o taip pat dalies brolių noras gyventi pagal griežtas pradinio ordino taisykles. 2002 m. ordinas jungė 4056 vienuolių (iš jų 2599 kunigai) 564 vienuolynuose;
* Nekaltosios Mergelės Marijos brolių karmelitų [[kongregacija]] ({{lot|Congregatio Fratrum Carmelitarum Beatae Mariae Immaculatae, CMI}}) – sirų – malabarų krypties karmelitų dvasingumo vienuolija, veikianti [[Indija|Indijoje]]. 2002 m. ji jungė 2199 narius (iš jų 1354 kunigus) 317 būstinių.
 
 
== Istorija ==
Ordiną [[kryžiaus žygiai|kryžiaus žygio]] į Šventąją žemę metu [[1150]] m. ant Karmelio kalno įkūrė šv. Bertoldas iš Kalabrijos. Vienuoliai apsigyveno prie [[Šventas Elijas|šv. Elijo]] šaltinio ant [[Karmelio kalnas|Karmelio]] kalno. Bertoldo prašymu [[Jeruzalė]]s patriarchas [[Albertas]] 1214 m. sudarė vienuoliškus nuostatus, pasižymėjusius ypatingu griežtumu – karmelitai turėjo gyventi atskirose [[celė]]se, nuolat melstis, laikytis griežtų pasninkų, pavyzdžiui, visiškai atsisakyti mėsos, o taip pat ilgą laiką laikytis tylos. Pirmas ordino generalinis prižiūrėtojas šv. Simonas Stokas pavedė ordiną Švenčiausiosios [[Mergelė Marija|Mergelės Marijos]] globai. [[1226]] m. [[popiežius]] [[Honorijus III]] patvirtino ordino teises. Palestiną užkariavus musulmonams, ordinas persikėlė į [[Europa|Europą]]. 1247 m. popiežius [[Inocentas IV]] karmelitams suteikė švelnesnę regulą ir jie prisijungė prie [[elgetaujantis ordinas|elgetaujančių vienuolių ordinų]] grupės. Vienuolynai buvo įkurti [[Kipras|Kipre]], [[Sicilija|Sicilijoje]], o taip pat [[Italija|Italijoje]], [[Anglija|Anglijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Ispanija|Ispanijoje]]. Ordino suklestėjimas prasidėjo XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Vėliau ordino laukė problemos, susijusios su istorinėmis aplinkybėmis – [[šimtametis karas|šimtamečiu karu]], [[maras|maro]] epidemija, bažnyčios [[didžioji schizma|didžiąja schizma]]. Prasidėjo diskusijos dėl grįžimo prie griežto pirminio gyvenimo būdo. Buvo bandymai reformuoti Manto (XV a. pradžioje), Albos (XVI a. pradžioje) ir kt. vienuolynus, bet reformos nepasisekė ir nepavyko išvengti didžiosios [[reformacija|reformacijos]] krizės.
 
[[1291]] m. veikė 10, XVI a. viduryje – 30 provincijų. Ordino broliai vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula. [[1433]] m. ordinas buvo reformuotas, nuo jo atskiriant Mantujos kongregaciją. Tik antroje XVI a. pusėje ordine įsivyravo didelių pokyčių tendencijos. [[Šv. Teresė Avilietė|Šv. Teresės Avilietės]] ir [[šv. Kryžiaus Jonas|šv. Kryžiaus Jono]] veikla sukėlė karmelitų ordino skilimą. [[1593]] m. nuo karmelitų ordino atsiskyrė basieji karmelitai, paskelbę, kad jie grįžta prie pradinio [[Asketizmas|asketiško]] gyvenimo principų.
334 720

pakeitimų