Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

2 baitai pašalinti ,  prieš 2 metus
S
Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat).
Po Časlavo mirties Serbiją užkariavo Bulgarija, o netrukus ji perėjo [[Bizantijos imperija]]i. Taip panaikinus serbų valstybingumą, Vlastimirovičių atstovas [[Hvalimiras Petrovičius]] perkėlė sostinę į Duklją, kur valdė kaip pusiau priklausomas nuo Bizantijos kunigaikštis (''knez''). Tokiu būdu viduramžių serbų politinis ir kultūrinis centras daugiau nei šimtui metų persikėlė į Juodkalnijos pakrantę.
 
Iki 1018 m. kraštą valdė Vlastimirovičių atšaka Petrovičiai, kartu kontroliavę ir pajūrį šiauriau: [[Travunija|Travuniją]] (dab [[Hercegovina]]), [[Zahlumija|Zahlumiją]], o taip pat žemyninį ruožą – [[Podgorija|Podgoriją]]. Jų valdos XI a. vid. perėjo kitai dinastinei atšakai – [[Vojislavljevičiai|Vojislavljevičiams]]: šių įkūrėjas Vojislavas sukėlė maištą prieš Bizantiją. Po ilgai trukusių karų 1042 m. Duklja galutinai atgavo nepriklausomybę, o jos valdovai nuo 1077 m. ėmė tituluotis karaliais. Taip susiformavo Dukljos karalystė.
 
XI a. [[Vojislavljevičiai]] tapo svarbiausia Vakarų Balkanų dinastija, valdžiusi ne tik Duklją, bet ir aplinkines valstybėles. Jų valdžia išsiplėtė į [[Raška|Rašką]] ir [[Bosnija|Bosniją]]. Jie buvo tokie galingi, kad jų atstovas [[Konstantinas Bodinas]] 1072 m. pakviestas tapti [[Bulgarija|Bulgarijos]] imperatoriumi. Tačiau nuo pat XII a. pradžios valstybė silpo, neteko daugumos teritorijų ir serbų galios centras vėl sugrįžo į Rašką. Nuo 1118 m. Dukljos valdovai tapo Raškos ir Bizantijos marionetėmis.
174 725

pakeitimai