Caras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4723-o-taip-pat). |
||
Eilutė 9:
Bulgarijos chanas Simeonas, 893 m. perkėlęs sostinę iš [[Pliska|Pliskos]] į Preslavą įvykdė kelias [[valstybė]]s valdymo [[reforma]]s, sustiprinęs savo valdžią bei įvedė [[Kirilas ir Metodijus|Kirilo ir Metodijaus]] sukurtą [[slavai|slavų]] rašybą. Norėdamas pasirodyti lygus [[Roma|Romos]] ir [[Bizantija|Bizantijos]] valdovams, vadinusiems save cezariais (pagal [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] gentvardį, {{la|caesar}}:), jis perėmė [[Graikų kalba|graikišką]] žodžio formą, kuri atėjo kartu su [[865]] m. Simeono tėvo chano Boriso priimta krikščionybe ir kuri buvo artimesnė senovės bulgarams, nes senųjų [[tiurkų kalbos]]e nebuvo garso ''zet'', ir pasivadino ''цар'' – caru.
Kita etimologine šaka per [[ostgotai|ostgotų]] tarmes iš žodžio ''Cezaris'' (tariama kaip ''kesar'') kilo [[Germanai|germanų]] [[Šventosios Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] ([[962]]–[[1806]] m.) bei [[Vokietija|Vokietijos]] ([[1871]]–[[1918]] m.) valdovo pavadinimas ''Kaiser'',
[[Maskva|Maskvos]] didysis kunigaikštis [[Ivanas IV]] Rūstusis, [[1533]]–1547 m. pradėjęs pirmtakų ir jo paties užkariautų kunigaikštysčių centralizaciją, taip pat priėmė kartu su graikų krikščionių bažnyčia slavų kalbose jau įsitvirtinusį žodį ''царь'', norėdamas pabrėžti savo viršenybę prieš kitus kunigaikščius. Kaip valdovo titulas žodis įteisintas [[1550]] m. teisyne.
| |||