Baha'u'llah: Skirtumas tarp puslapio versijų

Baha‘u‘llah ir jo šeimos kelionė į [[Adrianopolis|Adrianopolį]] užtruko nuo [[1863]] m. [[gruodžio 1]] iki 12 dienos. Skirtingai nei kelionė į Konstantinopolį, šį kelionė labiau buvo panaši į tremtį. Adrianopolyje Baha‘u‘llah pragyveno keturis su puse metų. Baha‘u‘llah ir [[Mirza Yahya]] keliai visiškai išsiskyrė dėl augančios Baha‘u‘llah įtakos babių bendruomenėje ir visame mieste. [[1865]] m. Mirza Yahya buvo apkaltintas sąmokslu nužudyti Baha‘u‘llah. Mirza Yahya kėsinosi nužudyti Baha‘u‘llah pasamdydamas vietinės pirties kirpėją. Kirpėjas Muhamadas Ali iš [[Isfahanas|Isfahano]] atsisakė tai padaryti ir bendruomenėje paskleidė žinias apie galimą grėsmę. Galiausiai Mirza Yahya pabandė nunuodyti Baha‘u‘llah, ko pasekoje Baha‘u‘llah ilgai sirgo, o jo rankos iki gyvenimo pabaigos nuolatos drebėjo. [[1866]] m., po šio įvykio Baha‘u‘llah viešai paskelbė, kad jis yra „Tas, kurį Dievas apreikš”, o taip pat viešai raštu kreipėsi į Mirza Yahya, savo pasekėjus pirmą kartą pavadindamas „''baha žmonėmis''“. [[1867]] m. Mirza Yahya metė iššūkį Baha‘u‘llah, kviesdamas jį dieviškos valios išbandymui vietinėje mečetėje, kurio metu „[[Dievas]] nutrenks apsimetėlį“. Baha‘u‘llah sutiko ir paskirtu laiku atėjo į Sultan Salim [[mečetė|mečetę]], tačiau Mirza Yahya pats ten nepasirodė ir dėl to visiškai save diskreditavo. Galiausiai Bab‘o pasekėjai pripažino Baha‘u‘llah kaip „Tą, kurį Dievas apreikš“ ir nuo to laiko pradėjo save vadinti bahajais.