Druskininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S pataisymas
Eilutė 32:
[[File:Druskininkai_garlaivis.jpg|thumb|250px|Iškylautojų garlaivis Nemune]]
[[Vaizdas:Druskininkai pusyno parkas.jpg|thumb|right|250px|Pušyno parkas]]
s bėgiai išardyti.
Druskininkų kurortas yra pietinėje Lietuvos dalyje, [[Dzūkija|Dzūkijos]] regione, dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] upės krante, tarp miškų, ežerų ir moreninių kalvų. Vienam miesto gyventojui tenka 2 ha miško. Aukščiausia miesto vieta – Sveikatingumo ([[Karolis Dineika|K. Dineikos]]) parkas (105 m virš jūros lygio), žemiausia – Nemuno krantas ties fizioterapijos gydykla.
 
Druskininkus bendra vakarų – rytų kryptimi 3,5 km supa Nemunas. Į jį įteka Ratnyčia ([[Ratnyčėlė]]), kuri 2 km prateka per kurorto rytinę dalį, iš pietų į šiaurę. Pietinėje miesto dalyje tyvuliuoja [[Druskonis|Druskonio]] ežeras, [[Vijūnėlės tvenkinys]] ir [[Mergelių Akys|Mergelių akių ežerėlis]]. Rytinėje kurorto dalyje – „Saulės takas“ ([[Ratnyčia]]; autorius [[Algirdas Valavičius]], architektas V. Urnevičius), tvenkinys su kaskadinėmis maudyklėmis, „Žilvino“ takas.
 
=== Klimatas ===
Druskininkų klimatas pasižymi palankiomis klimatoterapinėmis ir rekreacinėmis sąlygomis. Vyrauja kalvotas, daubotas reljefas, gausu vidutinių ir mažų ežerų. Vidutinė maksimali oro temperatūra vasarą (birželį, liepą ir rugpjūtį) – aukštesnė negu 22 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 661 mm kritulių. Vėjo greitis kurorte liepos-rugsėjo mėnesiais yra 2,4–2,6 m/s. Vyrauja pietvakarių, vakarų ir šiaurės vakarų, o žiemą pučia pietryčių, rytų ir pietvakarių vėjai.
 
=== Gamta ===
Druskininkų šiluose yra žemyninių kopų, apaugusių pušynais. Miškuose vyrauja pušys, didelė biologinė įvairovė, daug sparnuočių: vieversių, stulgių, baltanugarių genių, jūrinių erelių, pelėdų, apuokų. Druskininkų šiluose sutinkama retų vabzdžių: ūsuotųjų dailidžių, paprastųjų raganosių, aštuoniataškių auksvabalių. Pušynuose, saulės įšildytose vietose, dažnai aptinkami: [[vikrusis driežas]], [[paprastasis žaltys]], [[gluodenas]]. Dažnai pastebimas žvėrelis – [[paprastoji voverė]]. Miško pakraščiuose, palaukėse sutinkamas [[pilkasis kiškis]]. Yra plėšrūnų: [[rudoji lapė]], po eglėmis gyvena [[mangutas|mangutai]], Dzūkijos miškuose sutinkami [[vilkas|vilkai]], [[lūšis|lūšys]], [[šernas|šernai]], [[stirna|stirnos]]. Stambiausias pušynų žvėris – [[briedis]].
 
=== Parkai ===
Mieste yra keletas parkų. Tarp jų gausiausiai lankomi yra K.Dineikos Sveikatingumo parkas, A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas, Gydyklų parkas.
 
== Miesto dalys ==
* [[Baltašiškė]] (šiaurėje, vienintelė miesto dalis kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante)
* [[Kalviškės (Druskininkai)|Kalviškės]] (arba Melnyčia; šiaurės rytuose)
* [[Kloniškės (Druskininkai)|Kloniškės]] (pietuose)
* [[Raigardas]] (pietuose)
* [[Ratnyčia]] (pietryčiuose)
* [[Senamiestis (Druskininkai)|Senamiestis]] (miesto centrinė dalis)
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Druskieniki, N. Orda.jpg|thumb|220px|Druskininkai XIX a. Napoleono Ordos piešinys]]
 
Dabartinio miesto teritorija apgyvendinta nuo seniausių laikų, jos ribose yra [[Druskininkų senovės gyvenvietė]]. Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinio miesto teritorija buvo [[Jotvingiai|jotvingių]] genties gyventoje teritorijoje. Nuo XIII a. įėjo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį. Čia buvo nedidelė tvirtovė, įėjusi į Panemunės gynybinę sistemą.<ref name=Savivaldybe>[https://www.druskininkai.lt/go.php/lit/Savivaldybe Druskininkų savivaldybės puslapis - Istorija]</ref> 1311 m. [[Vokiečių Ordinas|Vokiečių Ordino]] didysis magistras Henrikas Plecke šią tvirtovę užėmė ir sugriovė.<ref name=LE1>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.36.</ref>
 
Druskininkai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimi [[1636]] m.<ref>[http://info.druskininkai.lt/new/lt/apie-druskininkus/faktai-apie-druskininkus/istorija info.druskininkai.lt - istorijos faktai]</ref> [[1702]] m. [[kovo 24]] d. šalia gyvenvietės įvyko [[Druskininkų mūšis]] tarp švedų ir [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] kariuomenių. Druskininkų kaimas minimas [[1765]] m. XVIII a. Druskininkai tebuvo nedidelis kaimas Pervalko seniūnijoje su 5 valstiečių sodybomis.<ref>http://www.druskininkumuziejus.lt/lt/diic/druskininku-istorijos-apzvalga/</ref>
 
Mineraliniai šaltiniai žinomi nuo [[XVIII a.]] pradžios. Tuo metu sūriuosius vandenis Druskininkuose gydymui ėmė naudoti vietos gyventojas P. Sūrutis (Suraučius, Surmetis).<ref>http://kultura.lrytas.lt/istorija/druskininku-220-metu-istorijos-rata-suko-iskilios-asmenybes.htm</ref> Jis dideliuose [[kubilas|kubiluose]] šildydavo sūrų šaltinių vandenį ir, po to išpilstęs į mažus buteliukus, vandeniu gydė ligonius. [[1789]] m. Druskininkus aplankė Lietuvos Didysis Kunigaikštis [[Stanislovas Poniatovskis]], kurio įsakymu ~[[1790]] m. rūmų gydytojas ėmė tirti mineralinių vandenų gydomąsias savybes. Kurortas įkurtas [[1794]] m. [[birželio 20]] d., kai [[Stanislovas Augustas]] Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.<ref name=Savivaldybe></ref>
 
Pirmasis šaltinių tyrinėtojas buvo [[Gardinas|Gardino]] farmacininkas Rumelis, kuris [[1830]] m. ištyrė kelis mineralinių vandenų šaltinius. Gardino gubernatoriaus Bobiatinskio skatinamas 1830 m. [[VU]] profesorius I. Fonbergas ištyrė Druskininkų šaltinių vandenį, o 1835 m. šiuos tyrimus paskelbė<ref name=LE1></ref> ir pasiūlė caro vyriausybei steigti kurortą. [[1837]] m. gruodžio 31 d. imperatoriaus įsaku Druskininkai pripažinti mineralinių šaltinių kurortu,<ref>T.Bairašauskaitė, Z. Medišauskienė, R.Miknys ''Lietuvos istorija VIII t. I dalis''.- Vilnius: Baltos lankos, 2011. P.74.</ref> patvirtintas ir Dopelmejerio kurorto plėtros planas, [[1838]] m. atidaryta pirmoji sanatorija – 12 vonių gydykla, vėliau išplėsta iki 50 vonių.<ref>https://www.druskininkai.lt/go.php/lit/Savivaldybe</ref> [[1843]] m. gydėsi apie 2000 žmonių, XIX a. pabaigoje – apie 5000 žmonių kasmet.<ref>http://www.hermis.lt/druskininkai/istorija/</ref> 1844-1852 m. pastatyta bažnyčia.<ref>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.37.</ref> Po Krymo karo pagausėjus ligonių ir sužeistųjų Gardino vicegubernatorius Jakovas Rožnovas ėmėsi priemonių Druskinikuose įrengti laikiną stačiatikių šventyklą privačiame name (1857 m.). Jo lėšomis 1865 m. buvo pastatyta cerkvė.
 
[[1850]] m. kurorte poilsiavo ir koncertavo įžymus kompozitorius [[Stanislovas Moniuška]]. 1861 m. Druskininkuose buvo 9 mineralinio vandens šaltiniai, o 1884 m. - jau 16. Svarbus kurorto gyvenimo įvykis – [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva]] atidarymas [[1862]] metais. Artimiausia Druskininkams geležinkelio stotis (Pariečė) buvo 19 km nuo kurorto centro. Ją buvo galima pasiekti vieškeliu.
 
[[File:Druskininkai,_kapini%C5%B3_cerkv%C4%97_2.JPG|thumb|220px|Druskininkų Šv. Arkangelo Gabrieliaus cerkvė]]
 
[[1863]] m. Druskininkų apylinkėse veikė sukilėlių būriai. Numalšinus sukilimą [[1865]] m. caro valdžia pardavė Druskininkus pulkininkui K. Štrandmanui (''Strantmann'').<ref>http://www.druskininkumuziejus.lt/lt/diic/druskininku-istorijos-apzvalga/?page=3</ref> 1876 m. iš jo kurortą nupirko trijų asmenų bendrovė.<ref>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.37.</ref> [[1871]] m. gaisras sunaikino didesnę miesto dalį, o [[1884]] m. sudegė gydyklos. [[1893]] m. Druskininkams suteiktos miesto teisės. [[1895]] m. pastatyta [[Druskininkų Šv. Pantaleono cerkvė]] bei [[Druskininkų Šv. Arkangelo Gabrieliaus cerkvė]]. [[1899]] m. pradėjo veikti naujos maudyklės Ratnyčios upėje, plaukti garlaivis į [[Gardinas|Gardiną]].
 
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Druskininkuose pastatyta keletas mažų sanatorijų, vasarnamiai (panašaus stiliaus į to meto [[Europa|Europos]] kurortus). Čia vasarojo Vilniaus, Varšuvos ir Maskvos vidurinioji klasė. Pagal lankomumą Druskininkai Rusijos imperijoje tapo treti po Kaukazo ir Krymo.<ref>http://kultura.lrytas.lt/istorija/druskininku-220-metu-istorijos-rata-suko-iskilios-asmenybes.htm</ref> XX a. pradžioje Druskininkuose atsirado telefono ryšys, elektra.<ref>http://www.druskininkumuziejus.lt/diic/druskininku-istorijos-apzvalga/?page=3</ref>
 
1909 m. Druskininkuose lankėsi 5000 svečių<ref>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.38.</ref>, o [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] išvakarėse 1913 m. - 18 600 poilsiautojų.<ref>http://www.druskininkumuziejus.lt/lt/diic/druskininku-istorijos-apzvalga/?page=4</ref> Kilus karui Druskininkai tapo smarkių mūšių arena ir smarkiai nukentėjo. Pusė miestelio buvo sugriauta, sudegė 2/3 miško.<ref>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.38.</ref> Druskininkai tapo karo arena ir vykstant [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karui]]. [[Nemuno mūšis|Nemuno mūšio]] metu bandydami užeiti sovietų kariuomenei į užnugarį lenkai puolė Seinus, kuriuose tuo metu buvo lietuvių kariuomenė, tuomet toliau link Druskininkų, kur užėmė lietuvių kariuomenės ginamą strateginės reikšmės medinį tiltą per Nemuną ir judėjo toliau link Varanavo ir Lydos. Tiltą Druskininkuose lenkams pavyko užimti tik po 11 nesėkmingų bandymų, į nelaisvę pateko 80 lietuvių karių<ref>Lech Wyszczelski, "Polish-Russian War of 1919-1920", tom.2, Bellona, ​​Warsaw 2010, P.517</ref>
 
Tarpukaryje Druskininkai priklausė Lenkijai ([[1920]]–[[1939]] m.). Pirmas pokarinis kurortinis sezonas oficialiai pradėtas jau 1923 m., tačiau iki 1930 m. kurortas vystėsi silpnai.<ref>https://www.druskininkai.lt/go.php/lit/Savivaldybe</ref> 1930 m. Druskininkus ėmė valdyti Bank Gospodarstwa Krajowego, 1931 m. jį nupirko Lenkijos iždas.<ref>Lietuviškoji enciklopedija. VII t. Kaunas:Spaudos fondas, 1939. P.38.</ref> Kurortą populiarino [[Józef Piłsudski|Juzefas Pilsudskis]], kuris čia praleido didelę dalį savo vasaros atostogų. Miestas priklausė [[Balstogės vaivadija (1919–1939)|Balstogės vaivadijos]], [[Gardino apskritis|Gardino apskričiai]]. 1934 m. pastačius geležinkelio jungtį su Pariečės stotimi (dab. Baltarusija), palengvėjo susisiekimas su Druskininkais geležinkeliu. [[1937]] m. čia poilsiavo 11 047 žmonės.
 
[[1939]] m. rugsėjo mėn. [[TSRS invazija į Lenkiją|Raudonoji armija įsiveržė į Lenkiją]] ir okupavo Druskininkus. Miestelis nuo [[1939]] m. spalio iki [[1940]] m. rugpjūčio priklausė [[Baltarusijos TSR]], [[Balstogės sritis (Baltarusijos TSR)|Balstogės sričiai]]. Po to, kai 1940 m. Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos [[1940]] m. [[rugsėjo 7]] d. Druskininkai buvo prijungti prie Lietuvos TSR. Per trumpą priklausymo Baltarusijai laikotarpį miestelis buvo išplėštas, į Baltarusiją išvežti brangūs baldai, suimta ir ištremta nemažai žmonių.<ref>http://www.druskininkumuziejus.lt/lt/diic/druskininku-istorijos-apzvalga/?page=5</ref> [[1941]] m. [[birželio 23]] d. vokiečiai užėmė Druskininkus ir prijungė prie [[Balstogės sritis (1941–1945)|Balstogės srities]]. 1941 m. birželio 23 d. miestelyje susikūrė lietuvių partizanų būrys, sudaryta lietuvių administracija, iki liepos 12 d. veikė lietuvių policija.<ref>http://www.druskininkumuziejus.lt/lt/diic/druskininku-istorijos-apzvalga/?page=6</ref> [[1944]] m. [[liepos 14]] d. miestas vėl okupuotas sovietų.
 
[[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1951 m. miestas pradėjo sparčiai plėstis, čia pradėtos statyti naujos gydyklos ir sanatorijos. [[1952]] m. [[gruodžio 22]] d. tapo srities pavaldumo, o [[1953]] m. [[gegužės 28]] d. [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miestu]]. Miestas buvo plečiamas pagal [[1957]] m. (architektai A. Mačiulis ir kt.), [[1978]] m. (architektai P. Janulis ir kt.), [[2000]] m. (architektai S. Čereškevičius, N. Dičiuvienė, V. Stauskas ir kt.) bendruosius planus. [[1960]] m. pastatytas „Turisto“ viešbutis (architektas A. Sprindys), [[1978]] m. „Raigardo“ universalinė parduotuvė (architektas E. Beinortas). Poilsiautojų skaičius sovietiniais laikais siekė 400 000 per metus.
 
[[1990]] m. [[balandžio 5]] d. demokratiškai išrinkta 1-oji Nepriklausomos Lietuvos Druskininkų miesto taryba ir valdyba. XX a. 10-ajame dešimtmetyje prie miesto prijungta [[Ratnyčia]]. [[1994]] m. patvirtintas [[Druskininkų herbas]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3339</ref>
 
Po Sovietų Sąjungos žlugimo ženkliai sumažėjo turistų ir poilsiautojų skaičius, o tai padarė labai neigiamą poveikį Druskininkų ekonomikai. 2001 m. nedarbo lygis Druskininkuose pasiekė 29 proc. Per pastarąjį dešimtmetį kurortas atsigavo. Buvo pastatyti nauji ir renovuoti anksčiau statyti poilsio namai ir sanatorijos. 2006 m. gruodžio 26 d. Druskininkuose buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje vandens parkas. 2011 m. baigta statyti Druskininkų sniego arena ([[Snow Arena]]) tapo dar vienu turistų traukos centru.
 
{{adm2|4}}
{{admr|XIX a. 2-oji pusė|?|?|[[Gardino gubernija]]}}
{{admr|[[1919]] m.|r2=6|[[Druskininkų valsčius|Druskininkų valsčiaus]] centras|[[Alytaus apskritis]]}}
{{admr|[[1920]]–[[1939]] m.|[[Gardino apskritis]]|[[Balstogės vaivadija (1919–1939)|Balstogės vaivadija]] (Lenkija)}}
{{admr|1939 m. spalis – [[1940]] m. sausis|r2=2|[[Pariečės rajonas]]|[[Balstogės sritis (Baltarusijos TSR)|Balstogės sritis]] (Baltarusija)}}
{{admr|1940 m. sausis-rugpjūtis|[[Gardino sritis]] (Baltarusija)}}
{{admr|[[1941]]–[[1944]] m.|[[Balstogės sritis (1941–1945)|Balstogės sritis]]| (Trečiasis Reichas)}}
{{admr|[[1944]]–[[1946]] m.|[[Alytaus apskritis]]}}
{{admr|1946–[[1950]] m.|apskrities pavaldumo miestas, [[Druskininkų valsčius|Druskininkų valsčiaus]] centras|[[Varėnos apskritis]]}}
{{admr|1950–[[1952]] m.|rajoninio pavaldumo miestas|[[Druskininkų rajonas|Druskininkų rajono]] centras|r4=2|[[Vilniaus sritis]]}}
{{admr|1952–[[1953]] m.|–|srities pavaldumo miestas, [[Druskininkų rajonas|Druskininkų rajono]] centras}}
{{admr|1953–[[1955]] m.|–|respublikinio pavaldumo miestas, [[Druskininkų rajonas|Druskininkų rajono]] centras}}
{{admr|1955–[[1995]] m.|–|respublikinio pavaldumo miestas}}
{{admr|1995–[[1999]] m.|–|[[Druskininkų miesto savivaldybė]]|r4=2|[[Alytaus apskritis]]}}
{{admr|nuo 1999 m.|–|[[Druskininkų savivaldybė]]s centras}}
{{adme}}
 
=== Pavadinimo kilmė ===
Kurį laiką buvo manyta, kad [[teutonai|Kryžiuočių ordino]] kronikose minimi ''Salzininken'' buvo Druskininkai ({{de|Salz}} – druska), tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai [[Šalčininkai]]. Dabar manoma, kad gyvenvietės pavadinimas galėjo kilti nuo bendrinio žodžio ''druskininkas'' (užsiimantis su [[druska]] susijusia veikla, verslu), kuris yra gana retas.
 
== Ekonomika ==
[[Vaizdas:Old rotonda in Druskininkai.jpg|thumb|250px|Senoji Rotonda]]
[[Vaizdas:Druskininkai, Water park tubes.jpg|250px|thumb|Vandens parkas]]
 
===Pramonė===
Druskininkuose kasmet išpilstoma 32,8 mln. litrų mineralinio vandens, gaminami juvelyriniai dirbiniai, yra nedidelės apimties maisto pramonė, gamyba.<ref>https://www.druskininkai.lt/go.php/Statistika499182</ref>
 
===Turizmas===
Miesto ekonomikos svarbiausią dalį sudaro su turizmu ir sveikatinimo paslaugomis susijusi veikla. Mieste išvystyta pramogų ir sporto infrastruktūra. Mieste yra daug viešbučių, naujas 4 žvaigždučių kempingas, svečių ir poilsio namai, 11 kaimo turizmo sodybų, laisvalaikio centras „Sūkurys“, sporto centras. Druskininkuose trykšta 12 mineralinio vandens šaltinių („Grožis“, „Sūrutis“, „Aušra“, „Druskonis“, „Rasa“, „Druskininkai“, „Dzūkija“ ir kiti).
 
==== Gydymo ir poilsio centrai ====
 
Kurorto paslaugomis galima naudotis ištisus metus. Veikia gydyklos, sanatorijos, paslaugų centrai:
* Sanatorijos:
** „Belorus (Baltarusija)“
** „Dainava“
** „Draugystė“
** „Eglė“
** „Saulutė“ (vaikų reabilitacijos centras)
* Sveikatos ir poilsio centras „SPA Vilnius“ ([[1976]] m. sanatorija „Vilnius“; architektai Aušra Šilinskienė ir Romualdas Šilinskas)
* „Grand SPA Lietuva“ ([[1973]] m.; architektai V. Balčiūnas, A. Paslaitis, A. Aronas, L. Raškauskas ir kt.)
* Druskininkų gydykla (Vilniaus g. 11; [[1954]] m.)
* Senoji gydykla (Vilniaus g. 7; [[1896]] m.), viena pirmųjų Europoje
* [[1980]] m. pastatytos balneologijos ir fizioterapijos gydyklos vietoje (1980 m. architektai Aušra Šilinskienė ir Romualdas Šilinskas, 2006 m. rekonstrukcijos architektai K. Kisielius ir V. Kančiauskas)
* [[2006]] m. [[gruodžio 26]] d. atidarytas vandens pramogų parkas.
* [[2011]] m. rugpjūčio mėn. atidarytas [[Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų kompleksas]] „Snow Arena“
* [[2011]] m. rugpjūčio mėn. atidaryta [[Kalnų slidinėjimo meistriškumo ir snieglenčių sporto mokykla ]] „DruSkiSchool“
 
=== Transportas ===
 
Druskininkus galima pasiekti autobusu. Iš miesto autobusų stoties kursuoja autobusai į Lietuvos miestus ([[Vilnius|Vilnių]], [[Kaunas|Kauną]], [[alytus|Alytų]], [[Palanga|Palangą]], [[Utena|Uteną]] ir kt.), taip pat kaimynines šalis (Baltarusiją, Lenkiją). XX a. Druskininkus taip pat buvo galima pasiekti geležinkeliu, čia buvo galutinė Vilniaus-Gardino geležinkelio atšakos nuo Poriečės stotis. XX a, paskutiniame dešimtmetyje Druskininkų geležinkelio stotis buvo uždaryta, kurį laiką dar buvo vykdomi krovinių pervežimai, tačiau ir jie buvo nutraukti, o atšakos bėgiai išardyti.
 
Druskininkuose yra oro uostas, tačiau reguliarūs keleivių pervežimai per jį nevyksta.<ref>[http://www.esinvesticijos.lt/uploads/documents/docs/1637_9ffaf108c08fdda4fad554d01944d596.pdf Alytaus regiono 2014-2020 m. plėtros planas. P.9]</ref>