Odaiba: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{nihongo|'''Odaiba'''|お台場}} yra didelė dirbtinė sala [[Tokijo įlanka|Tokijo įlankoje]], [[Japonija|Japonijoje]], besitęsianti nuo centrinio [[Tokijas|Tokijo]] iki [[Vaivorykštės tiltas (Tokijas)|Vaivorykštės tilto]]. Ši sala buvo pastatyta gynybiniais tikslais 1800XVIII ma. šeštajame dešimtmetyje, prieš prasidedant [[Meidži restauracija]]i. XX a. antrojoje pusėje sala ėmė smarkiai plėstis ir gavo uostamiesčio srities vardą, o 1990 m. Odaiba tapo viena iš svarbiausių komercijos, prekybos ir poilsio zonų. Odaiba, kartu su [[Minato Mirai 21]] [[Jokohama|Jokohamoje]], yra vienintelės vietos [[Didysis Tokijas|Didžiojo Tokijo metropolyje]], kurios turi laisvą priėjimą prie pajūrio.

Pavadinimas ''Odaiba'' kilo iš šešių gynybai skirtų salų, kurios buvo pastatytos 1853 m., [[Tokugava|TokugavomsTokugavomų]] paliepusįsakymu (visasbuvo šešiassupiltos salas1853 supylėm. (darbų vykdytojas [[Egava Hidetacu]]). ŠiogunatasŠiogūnatas manė, esą josjas padėsiančiospadėsiant apginti [[Edas|Edą]] (dabartinį Tokiją) nuo Jungtinių Valstijų komodoro [[Matthew Perry'io]] laivųlaivyno. Iš vienuolikos planuotų salų-fortų, buvo pastatytos tik penkios mažos ir viena didesnė. Žodis ''Daiba'' japonų kalba reiškia patrankų fortą.

1928 m. sala ''Dai-San Daiba'' (第三台場), arba "Trečiasis fortas", buvo renovuota, irčia tojeatidarytas vietojedar atidarytasir dabar veikiantis [[Metropolinis Daibos parkas]], kuris veikia iki šių dienų. Didžiausia sala Odaiba įgavotapo didesnę reiškmę, kai jojereikšmingesnė 1941 m. įsikūrėjoje įsikūrus [[Tokijo uostas|Tokijo uostui]]. Iki 1960 m. visos salos, išskyrusteliko dvi (anksčiausalos minėtą- ''Dai-San Daiba'' ir ''Dai-Roku Daiba'' (第六台場)), kitos buvo panaikintos. Pastaroji sala, ''Dai-Roku Daiba'', neatliekayra jokių funkcijųnegyvenama. Japonijos vadovybėvyriausybės jąsprendimu palikopatekimas į nepaliestąsalą draudžiamas, tokiątad patji kaipišliko 1853tokia, m.kokia (įėjimasbuvo į1853 salą draudžiamas)m.

1990 m. tuometinis Tokijo gubernatorius [[Shunichi Suzuki (gubernatorius)|Šiuniči Suzuki]] pradėjo didįjį Odaibos plėtros projektą. Jis sumanė ten įkurti komercijos ir paslaugų centrą, apgyvendinti šimtus tūkstančių gyventojų. Svarbiausia jo idėja buvo paversti salą pagrindine Tokijo televizijos stotimi. Šiam projektui įgyvendinti jis turėjo laiko iki 1996 m. pavasario.

Kadenciją baigusį Suzukį pakeitė [[Yukio Aoshima|Jukio Aošima]], kuris ir toliau tęsė darbą, tačiau 1995 m. projektas buvo sustabdytas dėl nuostoliųfinansavimo trūkumo. Saloje įsikūrusios stambios kompanijos ir parduotuvės bankrutavo, o naujai rekonstruota gyvenamoji zona buvo labai retai apgyvendinta. Tuo metu į salos plėtrą investuota virš 1 milijardo jenų. Po šio nuosmukio į Odaibą imta žiūrėti skeptiškai. Dauguma verslininkų netenkino salos išsidėstymasgeografinė padėtis, į ją vedantys keliai, nes Vaivorykštės tiltu ar [[Jurikamome]] geležinkelio linija keliauti užtrunka pernelyg ilgai.

Po kelerių metų Odaibos gyvenimas grįžo į senasankstesnes vėžes. Čia įsikūrę prabangūs viešbučiai ir prekybos centrai tapo turistų traukos centru. KeliosĮ didelės įmonės perkėlėsalą savo būstines įperkėlė salą,kelios tarpdidelės jųįmonės irkaip antai [[Fuji Television|Fudži televizija]]. Patobulėjo ir transporto ryšiai. Įkurta nauja [[Rinkai linija]], sujungusi centrinį Tokiją suir Odaibos salasalą jungianti [[Rinkai linija]]. 1996 m. saloječia pastatytas ''Tokyo Big Sight'' muziejus tapo svarbiausiaviena svarbiausių tarptautinių ekspozicijųparodų vietavietų Tokijuje.