Sluckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

|gyventojumetai = 2010 m.|gyventoju = 61400

'''Sluckas''' – miestas [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Minsko sritis|Minsko srityje]], prie [[Slučė (Baltarusija)|Slučės]] upės ([[Pripetė (upė)|Pripetės]] [[intakas]]), Slucko rajono administracinis centras, turintis geležinkelio stotį, Išvystytą metalo apdirbimo, [[Lengvoji pramonė|lengvąją]] bei [[Tekstilė|tekstilės]] pramonę. Sluckas nuo senų laikų garsėja linų prekyba. MiesteMiestas veikiaužima kraštotyros muziejus30,5 medinėkm² Michailoplotą. cerkvėNuo ([[XVIII amžiusMinskas|XVIIIMinsko]] anutolęs 105 km., nuo [[Vilnius|Vilniaus]]) - 281 km. 2016 m. sausio 1 d. duomenimis mieste gyveno 62 226 žmonės<ref>[http://www.belstat.gov.by/ofitsialnaya-statistika/solialnaya-sfera/demografiya_2/metodologiya-otvetstvennye-za-informatsionnoe-s_2/index_4945/ Численность населения на 1 января 2016 г. и среднегодовая численность населения за 2015 год по Республике Беларусь в разрезе областей, районов, городов и поселков городского типа.]</ref>.

Sluckas yra vienas seniausių [[Gudija|Gudijos]] ([[Baltarusija|BaltarusijaBaltarusijos]]) miestų, žinomų XII amžiaus pradžioje [[dregovičiai|dregovičių]] gyventose žemėse. Lavrentijaus metraštis Slucką mini 1127 m., o [[Volynės metraštis|Ipatijaus metraštis]] – 1116 m. ir 1149 m. datomis. Anksčiau priklausęs [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] valstybei, XIII amžiuje Sluckas pateko [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] įtakon. [[Traidenis|Traidenio]] laikais XIII amžiaus pabaigoje jis buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] valdomas, o nuo [[Gediminas|Gedimino]] XIV amžiaus pradžios nuolat pateko į jos sudėtį. Dėl prekybai palankios geografinės padėties Sluckas sparčiai vystėsi ir XIV amžiaus pradžioje tapo [[Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė|Slucko kunigaikštystės]] centru. Nuo XIV amžiaus pradžios iki 1600 m. Slucką valdė [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių dinastijai]] priklausantys kunigaikščiai [[Olelkaičiai]]. 1441 m. miestas gauna savivaldos – [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. 1506 m. netoli Slucko sulaikytas totorių veržimasis į Lietuvą. 1564 m. Sluckas išskirtas iš [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] ir įjungtas į naujai sudarytą [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadiją]]. 1600 m. paskutinei Slucko kunigaikščių įpėdinei Sofijai Olelkaitei ištekėjus už protestantiškos [[Biržai|Biržų]]-[[Dubingiai|Dubingių]] šakos atstovo [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]], Sluckas kartu su [[Kopylius|Kopylium]] po jos mirties 1612 m. perėjo [[Radvilos|Radvilų]] giminei. 1595 m. Slucką buvo užėmę prieš [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] sukilę atamano [[Severynas Nalivaika|Severyno Nalivaikos]] vadovaujami kazokų būriai. 1648 m. Slucko tvirtovę nesėkmingai bandė užimti kazokų būriai. 1650 m. miestui pakartotinai suteiktos [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisės]].

Per XVII a. vidurio [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karą su Maskva]] [[Boguslavas Radvila|Boguslavo Radvilos]] įsakymu 1654 m. sustiprintos miesto sienos. Darbams vadovavo Slucko gubernatorius škotas [[Vilhelmas Patersonas]]. Tuo metu senųjų įtvirtinimų vietoje iškilo Slucko [[citadelė]], vadinama Naująja pilimi, miestą apjuosė nauja olandiško tipo [[Fortifikacija|fortifikacijos]] įtvirtinimai su 266 m. pločio, 8 m. aukščio pylimais ir 12 bastionų. Bendras miesto sienų ilgis siekė beveik 4 kilometrus, jose įrengti keturi vartai, iš jų trys – mūriniai. Šie įtvirtinimai leido Sluckui atsilaikyti prieš rusų kariuomenę, kurios būriai, vadovaujami kunigaikščio [[Aleksis Trubeckojus|Aleksio Trubeckojaus]] net du kartus – 1655 m. rugpjūčio 2-6 ir 27-30 d. buvo apsiautę miestą, bet jo paimti neįstengė. Suprasdamas Slucko strateginę karinę reikšmę [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] specialiu nutarimu miestą šešeriems metams atleido nuo mokesčių, o 1659 m. visas jo garnizonas – apie 1000 kavaleristų ir pėstininkų, tapo valstybės ginkluotųjų pajėgų dalimi. Pasibaigus [[ATR-Maskvos karas (1654–1667)|karui su Maskva]] citadelė 1667–1669 m. toliau stiprinama ir rekonstruojama. Per visą karų ir neramumų kupiną XVII a. Slucko ir jo tvirtovių priešai neužėmė nei karto.

Rusijos imperatorės [[Jekaterina II|Jekaterinos II]] pakurstyti ir jos remiami Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių ir kalvinistų bajorijos atstovai 1767 m. kovo 20 d. Slucke susibūrė į konfederaciją, reikalaudami „sulyginti katalikų ir kitų tikėjimo išpažinėjų politines bei pilietines teises“. Per [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|antrąjįAntrąjį Abiejų Tautų padalijimą]] 1793 m. Sluckas pateko į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį. Iki 1915 m. miestas buvo [[Minsko gubernija|Minsko gubernijos]] pavieto centru.