Krituliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas possible vandalism |
S Atmestas 188.69.195.99 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Regnbyge.jpg|thumb|250px|Vėlyvos vasaros liūtis Danijoje]]
'''Krituliai''' – vanduo, skystu ar kietu pavidalu iškrintantis iš debesų ([[dulksna]], [[kruša]] , [[lietus]], [[sniegas]]) arba nusėdantis ant žemės ir daiktų iš oro ([[lijundra]], [[rasa]], [[šerkšnas]], [[šarma]]).
Krituliai yra pagrindinis [[vanduo|vandens apytakos ciklo]] komponentas, kuris yra svarbus ir kaip gėlo vandens pernešėjas planetoje. Kasmet kritulių pavidalu iškrenta maždaug 505 000 km³ [[vanduo|vandens]], iš kurių 398 000 km³ iškrenta virš [[vandenynas|vandenynų]].<ref name="chow">{{cite web|author=Dr. Chowdhury's Guide to Planet Earth|year=2005|url=http://www.planetguide.net/book/chapter_2/water_cycle.html|title=The Water Cycle|publisher=WestEd|accessdate=2006-10-24}}</ref>
== Kritulių formavimasis ==
Krituliai iš [[debesis|debesų]] krenta kai dalis debesies elementų dėl vienų ar kitų priežasčių pasidaro pakankamai sunkūs ir oro pasipriešinimas bei aukštyneigiai oro srautai nebesugeba išlaikyti juos pakibusioje būsenoje, o krintantys ledo kristalai arba vandens lašeliai nespėja išgaruoti, kol pasiekia žemės paviršių.
Debesis sudarantys lašeliai ir [[kristalai]] dažniausiai yra itin maži ir lengvi, o jų kritimo greitis neviršija 1 cm/s. Tokiu greičiu judantys lašeliai nepasiekia paklotinio paviršiaus, kadangi patekę į vandens garais neprisotinto oro sluoksnį jie išgaruoja. Tik didesni negu 0,01 cm lašeliai neišgaravę išsilaiko pakankamai ilgai ir krisdami gali pasiekti paklotinį paviršių. Lašelių stambėjimas vyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių: [[kondensacija|kondensacijos]] ([[sublimacija|sublimacijos]]) bei lašelių susiliejimo arba kristalų sukibimo susidūrimų metu ([[koaguliacija|koaguliacijos]]).
<br />[[Kondensacija|Kondensacinis]] debesų elementų augimas vyksta [[debesys]]e, sudarytuose iš skirtingo dydžio [[vanduo|vandens]] lašelių. Sočiųjų vandens garų slėgis virš mažų lašelių yra didesnis negu virš didelių, todėl vienodas vandens garų slėgis gali būti sotinantis santykinai didelių ir nebūti sotinantis mažų lašų atžvilgiu. Šiuo atveju vyksta pačių mažiausių lašelių [[garavimas]] ir [[kondensacija]] ant stambesnių debesies elementų.
Mišriuose debesyse sočiųjų vandens garų slėgio skirtumas virš peršaldytų lašelių ir kristalų yra dar didesnis negu virš skirtingų dydžių lašų. Dažniausiai mišriuose debesyse vandens garų [[slėgis]] yra sotinantis virš [[ledas|ledo]] ir nėra pasiekęs sočiųjų vandens garų lygio virš vandens, todėl vyksta intensyvus vandens lašelių [[garavimas]] ir garų [[sublimacija]] ant ledo kristalų. Debesies lašeliai gali visiškai išgaruoti, o kristalai – labai stipriai išaugti: susidaro palankios sąlygos toliau formuotis krituliams. Šis, vadinamasis [[Beržerono-Findaizeno procesas]], intensyviausiai vyksta, kai oro temperatūra –12 °C, nes tokioje temperatūroje sočiųjų vandens garų slėgio virš peršaldyto vandens ir virš ledo skirtumas yra pats didžiausias. [[Kondensacija|Kondensacinis]] augimas vyrauja tol, kol apie [[branduolys|branduolį]] susiformuoja vandens lašeliai arba ledo kristalai, kurių spindulys 20–60 mm. Tolesnis debesies elementų didėjimas daugiausiai vyksta dėl [[koaguliacija|koaguliacijos]]. Jos metu lašelių dydis gali padidėti iki kelių milimetrų, o kai kurios [[snaigė]]s ar [[kruša|krušos]] gabalėliai išaugti net iki kelių centimetrų. Šis procesas sąlygojamas įvairių priežasčių:
* Jei lašeliai turi skirtingus elektrinius krūvius, tai juos traukia vieną prie kito.
* Lašelių susidūrimai vyksta dėl [[difuzija|difuzinių]] pačių mažiausių debesies elementų judesių. Daug stipriau lašeliai susiduria [[turbulencija|turbulencinio]] oro judėjimo metu.
* Reikšmingiausias faktorius, lemiantis stambių kritulių elementų formavimąsi, yra nevienodas lašelių ir kristalų kritimo greitis. Stambūs debesies elementai lengviau nugali oro pasipriešinimą ir krinta greičiau negu smulkūs. Ledo kristalai, krisdami iš viršutinės debesies dalies, susiduria su peršaldytais vandens lašeliais, kurie prišąla prie kristalų, todėl pastarieji dar labiau išauga. Jeigu ledo kristalams krentant dar žemiau temperatūra tampa teigiama, jie gali ištirpti.
== Kritulių tipai ==
Pagal formavimosi sąlygas ir iškritimo pobūdį krituliai skirstomi į tris genetinius tipus. Iš tvarkingo aukštyneigio judėjimo (frontinių) debesų krinta ilgalaikiai (trunkantys dešimtys valandų) vidutinio intensyvumo krituliai, iškrentantys iš karto didelėje teritorijoje ir tolygiai pasiskirstę erdvės požiūriu.
Iš konvekcinių lietaus kamuolinių debesų virš nedidelių plotų krinta intensyvūs, bet trumpalaikiai (trunkantys nuo kelių minučių iki kelių valandų) krituliai, kurie vadinami liūtiniais. Šių kritulių intensyvumas labai svyruoja ir laike, ir erdvėje. Žiemos metu iš kamuolinių lietaus debesų dažnai iškrenta stambūs [[sniegas|sniego]] dribsniai, taip pat, esant neigiamai temperatūrai, gali kristi sniego granulės.
Pastoviai stratifikuotose oro masėse iš sluoksninių arba sluoksninių kamuolinių mažo storio debesų iškrenta krituliai, sudaryti iš labai smulkių vandens lašelių ([[dulksna]]) arba ledo kristalų ([[sniego grūdai]]). Dėl kritulių elementų smulkumo toks lietus gali būti ilgalaikis, bet neintensyvus.
Pagal sinoptines kritulių formavimosi sąlygas išskiriami frontiniai ir vidujiniai krituliai.
Frontiniai krituliai susiję su atmosferos frontų praėjimu. Šiltam frontui būdingi vidutinio intensyvumo, o šaltam – liūtiniai krituliai, dažnai pereinantys į vidutinio intensyvumo.
Vidujiniai krituliai formuojasi vienalytės oro masės viduje. Pastoviai stratifikuotai oro masei būdinga [[dulksna]], krentanti iš sluoksninių ir sluoksninių kamuolinių [[debesys|debesų]].
Nepastovios stratifikacijos oro masei būdingi liūtiniai krituliai, krentantys iš galingų kamuolinių lietaus debesų.
<br />Pagal formą krituliai skirstomi į žemiau išvardintas rūšis:
<br />[[Lietus]] – skysti krituliai, kurių lašelių dydis 0,5–3 mm. Lietaus lašelių kritimo greitis siekia 8–10 m/s.
<br />[[Dulksna]] – skysti mažo intensyvumo krituliai, sudaryti iš lašelių, kurių dydis 0,05–0,5 mm, pasižymintys mažu kritimo greičiu (<0,3 m/s) bei lengvai pernešami horizontalia kryptimi.
<br />[[Snygis]] – kieti krituliai, susidarantys iš ledo kristalų (snaigių). Snaigių formos priklausomai nuo formavimosi sąlygų būna labai įvairios. Krisdamos jos dažnai susijungia tarpusavyje, suformuodamos gana stambius sniego dribsnius, kurių skersmuo kinta nuo 1 mm iki keliolikos centimetrų.
<br />Kai netoli žemės paviršiaus oro temperatūra artima ar kiek didesnė negu 0 °C, gali kristi šlapias sniegas ([[šlapdriba]]) arba sniegas kartu su lietumi. Iš sluoksninių lietaus ir kamuolinių lietaus [[debesys|debesų]], esant neigiamai artimai 0 °C [[temperatūra]]i, gali kristi [[sniego granulės]] (apvalūs sniego gabalėliai, kurių skermuos didesnis negu 1 mm). Iš sluoksninių debesų žiemą krenta sniego grūdai, kurių skarsmuo mažesnis negu 1 mm.
Žiemą, esant žemai temperatūrai, iš apatinio ir vidurinio aukšto debesų gali kristi [[ledo adatos]]. Tai šešiakampės prizmės formos kristalai. Kai ypač dideli šalčiai, ledo adatos gali susidaryti ir prie žemės paviršiaus.
Ledo kristalai, kurie iš pradžių patenka į teigiamos [[temperatūra|temperatūros]] sluoksnį ir ištirpsta, o paskui – vėl į neigiamos temperatūros sluoksnį, kur jie vėl sušąla ir tampa panašūs į 1–3 mm dydžio ledo kamuolėlius, vadinami [[ledo kapsulė|kapsulėmis]].
Panašiomis sąlygomis formuojasi ir [[lijundra]], tik šiuo atveju apatiniame atmosferos sluoksnyje vandens lašeliai nespėja užšalti ir peršaldytų lašų pavidalu patekę ant paviršių, kurių temperatūra žemesnė negu 0 °C, jie prišąla suformuodami [[ledas|ledo]] sluoksnį.
Vasarą, kai oras itin šiltas, iš stipriai vertikaliai išsivysčiusių kamuolinių lietaus debesų kartais krenta kruša. [[Kruša]] – tai netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kurių dydis daugiau negu keli milimetrai. [[Kruša]] dažniausiai krenta [[audra|audros]] metu kartu su liūtiniu lietumi. Krušai formuotis būtina ypač stipri [[konvekcija]] ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša iškrenta tik vasarą, kai aukšta oro temperatūra prie žemės paviršiaus.
== Kritulių pasiskirstymas Žemėje ==
[[File:MeanMonthlyP.gif|thumb|right|340px|Kritulių kaita metų bėgyje]]
Žemės rutulyje krituliai pasiskirsto labai nevienodai. Jų kiekis priklauso nuo vietos geografinės platumos, nuo vyraujančių vėjų krypties, nuo jūros artumo ar tolumo, nuo vietovės reljefo ir kt.
<br />Daug kritulių iškrinta [[pusiaujis|pusiaujyje]] (ekvatorinėje ir subekvatorinėje klimato juostose) - daugiau kaip 2 000 mm per metus. Čia smarkiai įkaitęs drėgnas oras kyla į viršų, ten atvėsta, ir iš jo išsiskiria labai daug [[drėgmė]]s. Daugiausia kritulių iškrinta Himalajų kalnų vėjo gairinamuose šlaituose - vidutiniškai apie 6 000 - 7 000 mm. O rekordinis kiekis užfiksuotas [[Čerapundis|Čerapundžio]] apylinkėse - vidutiniškai iškrinta apie 12 000 mm, nors kai kuriais metais gali iškristi 7 000 - 23 000 mm.
<br />Mažu kritulių kiekiu pasižymi šalys esančios [[atogrąžos|atogrąžų]] ir subtropinėse srityse. Čia [[oras]] leisdamasis žemyn ir slinkdamas pusiaujo link, įšyla ir išlaiko savo drėgmę, todėl kritulių išsiskyrimas yra labai menkas. Todėl šioje juostoje gausu [[dykumos|dykumų]].
<br />Vidutinių platumų juostose, iš vakarų į rytus slenkantys [[ciklonas|ciklonai]] atneša 500 - 1000 mm per metus. Žemynų centriniuose rajonuose jų sumažėja iki 250 - 500 mm, o rytinėse pakrantėse drėgnas vasaros [[musonai|musonas]] atneša iki 1000 - 2000 mm per metus.
<br />Poliarinėse srityse kritulių kiekis sumažėja iki 200 - 300 mm, o [[Antarktida|Antarktidos]] centrinėje dalyje jų iškrinta mažiau negu 100 mm/metus.
== Kritulių kiekio matavimas ==
Kritulių kiekis matuojamas vandens sluoksnio storiu (mm), kuris susidarytų ant horizantalaus ir vandeniui nelaidaus [[paviršius|paviršiaus]] per tam tikrą laiką (valandą, parą, mėnesį ir kt.). Vietovės klimatui apibūdinti skaičiuojamos daugiametės vidutinės kritulių sumos kiekvieną mėnesį ar vidutiniškai per metus. Taip pat papildomai skaičiuojamas dienų su krituliais skaičius per mėnesį ir per metus, mėnesinė ir metinė kritulių trukmė, kritulių [[intensyvumas]] ir daugelis kitų rodiklių.
Kritulių kiekis matuojamas [[kritulių intensyvumo matavimo prietaisai|kritulmačiu]], [[kritulių intensyvumo matavimo prietaisai|lietmačiu]], [[kritulių intensyvumo matavimo prietaisai|pliuviografu]] ir automatiniais prietaisais.
== Naudota literatūra ==
*Rimkus E. (1998). Meteorologijos pagrindai. Vilnius
*Rimkus E. (2011). Meteorologijos įvadas. Vilnius
*Bukantis A. (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimai. Vilnius
| |||