Ganimedas (palydovas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Tyrinėjimai: Tritonas didžiausias Neptūno palydovas. Saturno didžiausias palydovas - Titanas. Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
Redaguoju. |
||
Eilutė 39:
[[Vaizdas:PIA00519 Interior of Ganymede.jpg|thumb|left|200px|Ganimedo sandara]]
Nevienodo šviesumo paviršius sudarytas iš dviejų tipų teritorijų:
▲1. Tamsūs regionai, pilni lėkštų smūginių kraterių, atsiradusių maždaug prieš keturis milijardus metų, užima apie trečdalį palydovo paviršiaus.
▲2. Šviesesni regionai, išraižyti plačių griovių ir iškilimų, susiformavę šiek tiek vėliau, dengia likusį Ganimedo plotą. Šių teritorijų išraižymų priežastis nėra visiškai aiški, greičiausiai taip nutiko dėl tektoninės veiklos, sukeltos potvyninių jėgų.
Ganimedas sudarytas iš silikatinių uolienų ir vandens ledo lygiomis dalimis. Tai - pilnai diferencijuotas kūnas, turintis skystą metalinį branduolį. Manoma, kad 200 km gylyje yra sūraus vandens vandenynas, suspaustas tarp ledo sluoksnių.
eilutė 54 ⟶ 52:
== Tyrinėjimai ==
Pirmieji zondai, tyrinėję Ganimedą buvo [[Pioneer 10]] ir [[Pioneer 11]], taičiau
1995 [[Galileo]] misija pasiekė Jupiterį. Buvo įvykdyti šeši skrydžiai pro Ganimedą. Šios misijos metu aptiktas palydovo magnetinis laukas. Buvo padaryta daugybė spektrinių nuotraukų ir paviršiuje rasta ne vien ledo, bet ir kitų medžiagų.
|