Togas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dabartinio Togo teritorijos pietinėje dalyje nuo seno vystėsi [[Benino civilizacija]]. Pietinis Togas, pietryčių Gana ir Beninas sudarė šios civilizacijos kultūrinį regioną, kuris nuo XVI a. vadintas [[Vergų krantas|Vergų krantu]]. Čia gyveno įvairios [[gbe kalbos|gbe]] grupės tautos. Dabartinio Togo teritorija buvo apgyvendinta daugiausia [[eve]] tautos, kuri išvystė aukšto lygio kultūrą ir sukūrė ankstyvuosius politinius darinius. Šiek tiek šiauriau [[jorubai]] sukūrė [[Atakpamė]]s valstybę. Pakrantėje, netoli dabartinio [[Anechas|Anecho]] uosto smulkias valstybėles sukūrė [[gen (etninė grupė)|genai]]. Šiaurinė Togo dalis buvo daugiau veikiama iš [[Sahelio civilizacija|Sahelio civilizacijos]] (daugiausia iš [[mosiai|mosių valstybių]]). Ten susikūrė gentinės karalystės [[Basari]], [[Kabu]], [[Čokosi]] (su centru [[Mango (Togas)|Mango]]), [[Kotokoli]] (su centru [[Sokodė]]je).

 

 

Sverbdamiesi į šalį gilyn, vokiečiai gavo teritorijas vakaruose iki pat Voltos upės ir suformavo [[Vokietijos Togolandas|Togolando koloniją]]. [[1918]] m., Vokietijai pralaimėjus karą, Togolandas buvo padalintas išilgai tarp Britanijos ir Prancūzijos. Vakarinė dalis ([[Britų Togolendas]]) ilgainiui buvo integruotas į [[Gana|Ganą]] (beveik sutampa su jos [[Voltos provincija]]), o Prancūzija išlaikė teritoriją kaip atskirą koloniją - [[Prancūzijos Togolandas|Prancūzijos Togolandą]]. Nepriklausoma Togas tapo [[1960]] m. [[balandžio 27]] d. Netrukus po nepriklausomybės šalyje įsigalėjo diktatūra, ir [[1967]] m. į valdžią atėjo diktatorius gen. [[Étienne Eyadéma]], sugebėjęs išsilaikyti iki mirties. Jam mirus [[2005]] m. valdžią paveldėjo jo sūnus [[Faure Gnassingbé]].