Simonas Kosakovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: šalinama iš Švento Stanislovo ordino kavalieriai |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 18:
'''Simonas Martynas Kosakovskis''' ({{Pl|Szymon Juda Marcin Korwin-Kossakowski}}; [[1741]] m. [[Šilai (Jonava)|Šilų]] dvare, [[Jonavos rajonas|Jonavos raj]]. – [[1794]] m. [[balandžio 25]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[kosakovskiai|Kosakovskių]] palikuonis, paskutinis [[Lietuvos didysis etmonas]], [[Baro konfederacija|konfederatas]].
== Biografija ==
Bajorų [[Kosakovskiai|Kosakovskių]] giminės atstovas, herbo „Slepowron“ savininkas. Žemaitijos stalininko ir Kauno sargybinio Dominyko Kosakovskio (1711—1743) ir Marianos Zabielos jaunesnysis iš keturių sūnų. Vyresnieji broliai — Vitebsko ir Braclavo vaivada Mykolas, Livonijos kaštelionas Antanas, Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras.
Išsilavinimą gavo jėzuitų kolegiume, Kaune ir Kionigsbergo universitete. 1763 metais gavo Kauno pataurininkio pareigybę. 1764 ir 1766 metais buvo du kartus renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus.
1767 metais Simonas Martynas Kosakovskis prisijungė prie Radomo konfederacijos, tais pačiais metais buvo Radomo konfedracijos diplomatinės misijos Rusijoje sekretosius.
Iš pradžių palaikė Stanislovą Augustą, bet po to pasisakė su aštria kritika ir prisijungė prie Baro konfederacijos. 1768 metų rudenį rusų armijos antpuolis privertė jį išvažiuoti į Prūsiją.
Palaikė Rusijos politiką, prasidėjus [[1794 sukilimas|1794 sukilimui]] 1794 m. [[balandžio 24]] d. buvo sukilėlių pakartas [[Vilniaus rotušė]]s aikštėje. Palaidotas [[Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia|Jonavos bažnyčios]] požemiuose.
| |||