Daoizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[III a. pr. m. e.]] intelektualinė tradicija išvirto į religinę srovę; doktrinos esmė – kaip išgelbėti [[Siela|sielą]]. Lao Dzė eilėmis, paradoksais pateikė ontologinį paveikslą, žmogaus vietą pasaulyje; pasaulis – [[dao]] – pradžia ir pabaiga, [[būtis]], niekas ir viskas, būtis ir nebūtis, nes tas, kas yra išnyks, o kas atsiras – to nėra. Tikrovė – nuolatinis kitimas. Žmogus yra dao kelyje; žmogus turi turėti [[de (kinų)|de]] – dorybė, nesiblaškymas, tai kas jungia mus visus yra tai, kad jie yra. Išmintingas žmogus laikosi bū – vei principo (neveikla): nereikia veikti – tas, kas veikia nėra išmintingas, nes išmintis nėra rūpinimasis laikinais dalykais. [[Bū-vei]] – nesikišimas, ne puoselėjimas vilčių, kad kažką sukuri. Reikia skleisti išmintį, o ne žinias. Jis ir jo pasekėjai veikė pagal Konfucijaus mokymą, nes neveikti jau būtų veikti – jie nieko nekeitė. Įdiegus tam tikrus principus galima pasiekti nemirtingumą. Yra sukurta hierarchija – dabartinis daosistų popiežius gyvena [[Taivanas|Taivane]].