Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Papildyta dalis apie teisę į gyvybę |
||
Eilutė 36:
2 straipsnyje numatyta pareiga saugoti gyvybę taip pat reikalauja imtis tam tikrų [[Prevencija|prevencinių]] priemonių. Pagal 2 straipsnį valstybė privalo padaryti viską, ko gali būti iš jos pagrįstai reikalaujama, siekiant užkirsti kelią grėsmei asmens gyvybei.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 42 p.</ref>
Valstybė turi imtis prevencinių priemonių, kad asmens gyvybė būtų apsaugota nuo kito asmens [[Nusikalstama veika|nusikalstamos veikos]]. <ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 43 p.</ref> 2 straipsnis reikalauja, kad valstybė imtųsi protingų priemonių, siekiant apsaugoti sulaikytus asmenis nuo realaus ir tiesioginio pavojaus dėl kitų sulaikytųjų veiksmų, kurie kelia grėsmę gyvybei. Be to, pagal 2 straipsnį valstybė privalo taikyti prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią sulaikytųjų asmenų [[Savižudybė|savižudybėms]].<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 45 p.</ref> Teisės į gyvybę pažeidimu taip pat gali būti laikomas atsisakymas paleisti kalinį, jeigu dėl to sumažėja tokio kalinio gyvenimo trukmė.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 46 p.</ref> Pagal 2 straipsnį valstybė turi imtis prevencinių priemonių, kad asmuo būtų apsaugotas nuo grėsmės gyvybei, kurią sukelia kiti viešoje vietoje rūkantys asmenys.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 43 p.</ref>
2 straipsnis taip pat įpareigoja valstybę tirti mirties atvejus, kai mirtis nėra natūrali.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 48 p.</ref> Kita vertus, nacionaliniai teismai privalo atidžiai nagrinėti atitinkamas bylas ir priimti nuosprendžius, kurie turėtų atgrasomąjį poveikį.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 51 p.</ref>
Valstybė gali būti pripažinta pažeidusi 2 straipsnį, net jeigu konkrečiu atveju asmuo nemirė, bet jo gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 53 p.</ref>
Į klausimą, ar 2 straipsnis saugo negimusio vaiko gyvybę, kol kas nėra galutinio atsakymo. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad Europos lygmeniu nėra teisinio, medicininio, etinio ar religinio sutarimo, kada prasideda gyvybė. Todėl tam tikra apimtimi šioje srityje valstybės gali veikti savo nuožiūra.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 55 p.</ref>
2 straipsnis draudžia valstybei atimti gyvybę, kai nėra tenkinama viena iš keturių šiame straipsnyje įtvirtintų išimčių. Draudimas taikomas tyčiniam ar netyčiniam gyvybės atėmimui, kurį sukelia policija, kariuomenė ar kiti valstybės agentai.<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 56 p.</ref> Pirma išimtis iš draudimo atimti gyvybę susijusi su [[Mirties bausmė|mirties bausme]]. Rengiant Konvenciją mirties bausmė buvo paplitusi Europoje, tačiau nuo to laiko padėtis iš esmės pasikeitė ir dabar mirties bausmė taikos metu yra panaikinta visose Europos Tarybos valstybėse narėse, išskyrus [[Rusija|Rusiją]] (tačiau Rusijoje taikomas moratoriumas).<ref>[[#Harris|HARRIS, O'BOYLE, BATES, BUCKLEY 2009]], 59 p.</ref> Šeštasis Konvencijos protokolas reikalauja mirties bausmės panaikinimo taikos metu, o tryliktasis protokolas nustato mirties panaikinimą taip pat ir esant karui. 2 straipsnis numato dar tris atvejus, kai valstybės sukeltas gyvybės atėmimas nepanaudojant daugiau jėgos negu neišvengiamai būtina yra pateisinamas: a) ginant asmenį nuo neteisėto smurto; b) teisėtai suimant arba sutrukdant teisėtai sulaikytam asmeniui pabėgti; c) pagal įstatymą malšinant riaušes ar sukilimą.
== Konvencijos protokolai ==
| |||