Pasninkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[Religija|Religijose]] pasninkas reiškia žmogaus norą susitaikyti su Dievu, išvengti artėjančios bausmės arba gailėjimąsi dėl padarytos žalos. [[Judaizmas|Judaizme]] pasninko metu žydai susilaikydavo nuo maisto bei vandens nuo [[saulė]]tekio iki saulėlydžio, taip pat susilaikydavo nuo linksmybių, vengdavo praustis, nenaudodavo kvepalų ir ilgai melsdavosi, laikydamiesi [[skaistumas|skaistumo]]. Krikščionių pasninką [[III a.]] pradėjo reguliuoti Bažnyčia. Būna trumpieji (pvz., [[Penktadienis|penktadieniais]]) ir ilgieji pasninkai – priešvelykinė [[gavėnia]], prieškalėdinis [[adventas]]. [[Protestantai]], neskaitant [[anglikonai|anglikonų]], privalomo pasninko neturi.<ref>{{LTE|VIII}} 497–498 psl.</ref>

 

Keletas mokslinių tyrimų rodo, kad pasninkavimas gali turėti teigiamos įtakos širdies ligų rizikai sumažinti ar padėti sumažinti kūno riebalų kiekį<ref>Intermountain Medical Center (2011, April 3). Routine periodic fasting is good for your health, and your heart, study suggests. ScienceDaily. Retrieved April 4, 2012, from http://www.sciencedaily.com­ /releases/2011/04/110403090259.htm</ref>. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingos kultūros naudoja skirtingus pasninko dietos apibrėžimus, tad mokslinių tyrimų rezultatai taikomi ne pasninkui abstrakčiai, o konkrečiu tyrimu tirtai pasninko formai.