Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Satemizacija''' – dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''ḱ, ǵ''  yra virtę ''š, ž''. Tolimesnė raida - ''š, ž'' > ''s, z'' (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. ''š, ž'' nevirto ''s, z''. Pavyzdžiai: lietuvių ''la'''š'''i'''š'''a'', latvių ''la'''s'''is'' ir prūsų ''la'''s'''a'''s'''o'', {{ru|la}}'s'''o'''s''''''; lietuvių '''lietuvių ''ž'''irnisžirnis'', latvių '''''z'''irniszirnis'' ir prūsų '''''z'''irnis'' 'grūdas', {{ru|}}'z'''erno''<nowiki/>''' 'grūdas'. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio Irano, [[Afganistanas|Afganistano]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir indoeuropietiškų [[Indija|Indijos]] dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų ([[Avestos kalba|Avestos raštų kalbos]]) žodžio ''satem'' 'šimtas'. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] žodį ''centum'' (sk. kentum 'šimtas') vadinamos ''kentuminėmis''.'''